Ketvirtadienį Seimo darbotvarkėje numatomas Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas pateikimas.
Projektą inicijavo atstovai iš opozicinių Lietuvos regionų, „darbiečių“, „valstiečių“, socialdemokratų frakcijų, taip pat – Demokratų frakcijos „Vardan tos“ nariai.
Ketvirtadienį žurnalistų kalbinta I.Šimonytė teigė nematanti būtinybės tokiai komisijai, tikino nesuprantanti, koks yra komisijos turinys.
„Aš manyčiau, kad būtinybės tokiai komisijai nėra. Kiekvienas komitetas, kuris mato savo vietą tame, tikrai gali parlamentinę kontrolę vykdyti ir net skatinčiau tą daryti“, – sakė ji, bet pažymėjo, kad opozicijai niekas negali uždrausti ir kurti specialiųjų komisijų.
Premjerė: apribotos tik propagandistų teisės
„Specialios komisijos gali būti kuriamos ir tame kažkokios didelės problemos nėra, bet man nelabai aiškus, koks yra tos komisijos turinys.
Juo labiau daug čia buvo diskusijų apie tai, kad žmonės negalės nufotografuoti pliažo taip, kad netyčia į jį nepatektų „Klaipėdos naftos“ terminalas, ar kažkokios informacijos apie sąjungininkų judėjimą negalės kažkaip rinkti.
Bet, man atrodo, kas jau kas, o tie opozicijos kolegos, kurie yra dirbę ir Vyriausybėje, ir teisėsaugos struktūrose labai gerai žino, kad mūsų teisėsaugos institucijos tikrai sugeba atsirinkti, kada tai yra buitinis dalykas, o kada dalykas, vertas teisėsaugos dėmesio“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Man nelabai aiškus, koks yra tos komisijos turinys.
Ji pažymėjo, kad dėl karo Ukrainoje paskelbus nepaprastąją padėtį Lietuvoje apribotos tik Kremliaus propagandistų teisės ir laisvės.
„Realiai apribotos yra propagandistų laisvės ir teisės skleisti melą apie karą Ukrainoje. Opozicijos teisė rūpintis ir šitomis teisėmis, žinoma, bet, man atrodo, kad Seime pakanka institucinių sprendimų, kurie leistų parlamentinę kontrolę užtikrinti – yra ir Žmogaus teisių komitetas, yra ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra komisijos.
Man atrodo, kad būtų gerai, jei Seimas dirbtų savo darbą taip, kaip normaliai numato statutas“, – kalbėjo premjerė.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kovo 10-ąją į pirmąjį sesijos posėdį susirinkęs Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio.
Minėtu laikotarpiu sustiprinta valstybės sienų ir strateginių objektų apsauga, draudžiamos visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijos, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, rašo BNS.
Siektų susipažinti su įvairia informacija
Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadina pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.
Opozicija siūlo kurti iš 13 Seimo narių sudarytą specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją.
Siūloma, kad ji galėtų susipažinti su raštiška informacija, susijusia su komisijai pavestu klausimu, kviesti į komisijos posėdžius politikus, pareigūnus, tarnautojus, kitus asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
Taip pat – suderinusi su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais, teikti pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei.
Pagal Nepaprastosios padėties įstatymą, nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę vykdo Seimas.
Prireikus Seimas sudaro specialią nepaprastosios padėties kontrolės komisiją – Seimo stebėtojus ir nustato jų įgaliojimus.
