Anot Prezidentūros, tokios Lietuvos pozicijos gairės trečiadienį aptartos kelių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų institucijų atstovų susitikime, vykusiame prieš antrą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį.
Iš pradžių teigęs, kad informacijos apie antrą Vokietijos ir Baltarusijos lyderių skambutį neturima, vėliau Prezidentūros atstovas patvirtino trečiadienį popiet vykus susitikimą pozicijoms suderinti. BNS žiniomis, per susitikimą pranešta apie tikėtiną antrą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį, ir tai įvyko anksčiau nei BNS gavo Prezidentūros komentarą, jog informacijos apie skambutį ji neturinti.
„Šiandien Prezidentūroje įvykusio darbinio pasitarimo su Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos atstovais metu aptartos Lietuvos pozicijos gairės dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A.Lukašenka. Jos buvo nukomunikuotos Vokietijos federalinei kanceliarijai“, – BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
„Akcentuota, kad ES negali pasiduoti Lukašenkos spaudimui – nelegalūs migrantai iš Baltarusijos turi būti repatrijuoti į kilmės šalis. Kanclerės kontaktai siekiant šio tikslo nėra dialogas, tai krizės valdymas“, – teigė jis.
Gairėse taip pat teigiama, kad „būtina išlaikyti reikalavimą Baltarusijai leisti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms (Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai, Tarptautinei migracijos organizacijai) dirbti prie sienos, joms turi būti sudarytos sąlygos darbui su nelegaliais migrantais“, – sakė G.Nausėdos atstovas.
„Mes suprantame humanitarinį aspektą, režimo įkaitais tapusių migrantų tragediją, tarptautinė bendruomenė turi padėti migrantams, įstrigusiems Baltarusijoje“, – kalbėjo R.Jasiulionis.
„Taip pat pabrėžta, kad sankcijos Lukašenkos režimui turi būti tęsiamos, ir jos yra svarbus poveikio instrumentas, o pozicija Lukašenkos atžvilgiu yra nepakitusi – jis yra nelegitimus“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerės atstovas spaudai po antrojo A.Merkel pokalbio su A.Lukašenka pareiškė, kad krizė Baltarusijos pasienyje su ES gali būti sprendžiama ne tik su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ir Tarptautinės migracijos organizacijos parama, bet ir bendradarbiaujant su Europos Komisija.
Apie pokalbį teigė nežinantys, tačiau susitiko
Susitikimas pozicijoms aptarti Lietuvos Prezidentūroje trečiadienį popiet vyko dar prieš A.Merkel skambutį su A.Lukašenka.
Per šį susitikimą prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė informavo apie tikėtiną Vokietijos ir Baltarusijos lyderių pokalbį, BNS sakė vienas jame dalyvavęs pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Tačiau BNS trečiadienį po susitikimo paklaustas, ar Prezidentūra turi informacijos apie galimą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį, prezidento atstovas nurodė: „Šiuo metu tokios informacijos neturime.“
Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A.Lukašenka dėl suklastotų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
Trečiadienį vykęs A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbis buvo antras šią savaitę.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.
I.Šimonytė: nemanau, kad keičiasi Lietuvos užsienio politika
Premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu keičiasi, tačiau perspėja neduoti „papildomų kozirių“ Aliaksandrui Lukašenkai.
Ji taip komentavo prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą.
„Aš nemanau, kad keičiasi Lietuvos užsienio politika, bet svarbu tokiomis aplinkybėmis neduoti tokiems veikėjams kaip ponas Lukašenka papildomų kozirių į rankas“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė Vyriausybės vadovė.
„Aš matau, kad bandoma juos pasiimti. Ar Europos Sąjunga sugebės iki galo išlikti vieninga savo vertinimuose, kaip buvo iki šiol, tai aš labai tikiuosi, kad taip ir bus ir kad tai nereikš, kad mes galime kalbėti apie kažkokias derybas su žmonėmis, kurie šantažuoja ES ir bando pasiekti savo pripažinimą“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat sakė, kad reiktų įvertinti „tokio kalbėjimo“ pasekmes bei tai, ko siekia tiek A.Lukašenka, tiek galbūt Kremlius – tarptautinio pripažinimo po suklastotų pernykščių Baltarusijos prezidento rinkimų bei sugrįžimo prie derybų su Vakarų šalimis stalo.
Antradienį G.Nausėda interviu BBC teigė manantis, kad neteisėtos migracijos krizė galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į A.Lukašenką. Taip jis kalbėjo po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Praėjusią savaitę prezidentas G.Nausėda interviu naujienų portalui 15min teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
Prezidentūra teigia, kad A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbiai savaime nedaro jo legitimiu Baltarusijos vadovu.
Pataikavimas Minskui paskatins nesąžiningą elgesį
Premjerė I.Šimonytė sako, kad pataikavimas Minskui tik paskatins nesąžiningą režimo elgesį.
Tą ji pareiškė trečiadienį po pokalbio telefonu su su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Reikia vieningos ES pozicijos spaudžiant A.Lukašenką, kad šis sustabdytų migracijos srautus ir leistų tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą Baltarusijoje. Pataikavimas diktatoriui tik paskatins nesąžiningą elgesį“, – „Twitter“ rašė ministrė pirmininkė.
Kaip teigiama vėliau išplatintame Vyriausybės pranešime, I.Šimonytė pokalbyje akcentavo būtinybę ir toliau didinti tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.
Premjerė taip pat išreiškė solidarumą su Lenkija.
Ji taip pat pabrėžė, kad nuolaidžiavimas tik padidina režimo politikos instrumentais verčiamų žmonių skaičių, nesprendžia susidariusios situacijos iš esmės ir atitraukia dėmesį nuo pagrindinio šios humanitarinės krizės kaltininko – A.Lukašenkos.
Kaip nurodo Vyriausybė, šiuo metu labai svarbus yra „ES institucijų darbas kilmės šalyse stabdant naujus skrydžius bei sprendžiant repatriacijos klausimą“.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad ES sankcijos atsakingiems Baltarusijos pareigūnams ir fiziniams asmenimis, įskaitant oro vežėjus ir kitus nelegalios migracijos srauto organizatorius, turi būti nustatytos ir taikomos iki situacija pasikeis iš esmės.
I.Šimonytė ir EK vadovė kalbėjosi po to, kai trečiadienį antrąjį pokalbį su Baltarusijos autoritariniu lyderiu A.Lukašenka surengė Vokietijos kanclerė A.Merkel.
Jos atstovas spaudai nurodė, kad krizė Baltarusijos pasienyje su ES gali būti sprendžiama ne tik su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ir Tarptautinės migracijos organizacijos parama, bet ir bendradarbiaujant su Europos Komisija.
Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų prie ES sienų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.