Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 09 /11:01

I.Šimonytė – apie tai, kas laukia įvedus nepaprastąją padėtį: blokuotų mobilųjį ryšį, į pasienį – tik su VSAT leidimu

Vyriausybei pasienio ruože siūlant įvesti nepaprastąją padėtį, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad matomi gana neblogai koordinuojami žmonių, bandančių neteisėtai kirsti sieną arba ją jau neteisėtai kirtusių, veiksmai. Todėl viena iš nepaprastojo režimo sąlygų būtų, kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, jog būtų galima komunikuoti tik su valstybės institucijomis.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Paklausta, ar yra duomenų, kad Lietuvos pasienyje iš Baltarusijos pusės būtų įrengta nelegaliai valstybės sieną norinčių kirsti migrantų stovykla, kaip yra Lenkijoje, I.Šimonytė aiškino, jog žmonės sieną bando kirsti kiekvieną dieną.

„Kažkoks srautas žmonių kas parą bando nelegaliai kirsti valstybės sieną. Jų pastarosiomis savaitėmis yra daugiau nei buvo rugsėjo mėnesį arba spalio pradžioje“, – nurodė ji.

Kokiu būdu į tas vietas, per kurias bandoma kirsti mūsų valstybės sieną, žmonės patenka: ar iš stovyklaviečių miške, ar atvažiuoja konkrečiai tuo metu, I.Šimonytė detaliai komentuoti negalėjo.

„Bet faktas tas, kad mes matome tiesiog daug intensyvesnes pastangas sieną kirsti nelegaliai, nei kad buvo rugsėjo mėnesį“, – Seime žurnalistams sakė premjerė.

Pasak I.Šimonytės, didesnis atstumas nuo pasienio ruožo, į kurį negalima laisvai patekti, reikalingas tam atvejui, jeigu būtų didesnis srautas įvairesnėse vietose į Lietuvą norinčių patekti žmonių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irako piliečiais prisistačiusi migrantų grupė stovi prie pat Lietuvos valstybinės sienos netoli Piesčių kaimo (Varėnos r.)
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irako piliečiais prisistačiusi migrantų grupė stovi prie pat Lietuvos valstybinės sienos netoli Piesčių kaimo (Varėnos r.)

„Kad ir kiek mes stiprintume pajėgas, vis tiek siena yra labai ilga, be to, pajėgos visais atvejais bus ribotos, todėl to specialaus režimo reikia galbūt platesniame ruože, nei yra nustatyta“, – komentavo ji.

Taip pat premjerė minėjo, kad matomi gana neblogai koordinuojami veiksmai žmonių, bandančių neteisėtai kirsti sieną arba ją jau neteisėtai kirtusių.

„Turiu mintyje ir tuos protestus, kuriuos matome apgyvendinimo vietose, taip pat jų tam tikrą koordinavimą su kitu vyksmu kitose vietose. Tą, matyt, stebėjome ir ankstesniais epizodais, ir vakar dieną taip pat labai akivaizdžiai.

Tai siūlymas yra, kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, kad būtų komunikuojama iš esmės su valstybės institucijomis. Tai yra tol, kol žmogus yra čia, kol svarstomas jo prieglobsčio prašymas, kol yra kažkokie kiti praktiniai poreikiai – taip, bet kitoms reikmėms – ne“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Jeigu nepaprastoji padėtis pasienyje būtų įvesta, be Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimo nebūtų galima patekti į specialaus režimo ruožą.

„Tiesiog būtų taikomas specialus režimas platesniame ruože“, – teigė ji.

I.Šimonytė sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo informuotas apie tai, kad Vyriausybė siūlys įvesti nepaprastąją padėtį.

Į Artimuosius Rytus vyks EK vicepirmininkas

Pirmadienį I.Šimonytė telefonu šnekėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Premjerė nurodė, kad pirmiausia kalbėtasi apie sankcijas Baltarusijos režimui. Taip pat – apie darbą su nelegaliai Europos Sąjungos valstybių sienas iš Baltarusijos bandančių kirsti migrantų kilmės šalimis.

„Kaip jūs žinote, Komisijos pirmininkė komandiravo ten savo pavaduotoją Margaritį Schiną, kuris turėtų artimiausiomis dienomis išvykti į Artimuosius Rytus. Turbūt pirmiausia į Iraką, bet, manau, kad taip pat ir į kitas šalis.

Ir čia yra keletas svarbių momentų. Tai yra tiek diskusijos su tų šalių Vyriausybėmis dėl naujo srauto, kuris bando rasti kelią, daugiausia per persėdimus Dubajuje, Stambule ar kai kuriuose kituose miestuose, taip pat Damaske, su kuriuo dialogo galimybės yra, labai gaila, bet labai ribotos. Taip pat ir šio klausimo kėlimas per Jungtinių Tautų institucijas dėl galimybių rasti humanitarinį sprendimą tiems žmonėms, kurie dabar yra pasienyje“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?