Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 02 22 /15:49

I.Šimonytė apie V.Putino kalbą: diskusija ne tiek apie Ukrainą, kiek galios įtakos zonų prisiskyrimą sau

Maskvai paskelbus apie Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko pripažinimą valstybėmis ir įvedus ten savo kariuomenę, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Kremlius, reikalavęs iš Kijevo vykdyti Minsko susitarimus, pats juos išmetė į šiukšlių dėžę. Sprendimai dėl Vakarų sankcijų Rusijai turėtų būti priimti antradienio vakarop. Lietuva savo ruožtu taip pat planuoja didinti krašto apsaugos finansavimą.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Į klausimus apie įvykius Ukrainoje I.Šimonytė žurnalistams atsakė antradienio popietę Vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje.

Rusijos saugumo tarybos susitikimą premjerė vadino spektakliu, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą – „istorijos paskaita“. Sprendimas dėl „respublikų“ pripažinimo esą nenustebino.

Anot jos, kaip įprasta Kremliui, išlieka strateginis neapibrėžtumas, ką Kremlius laiko DNR ir LNR, t.y. kokiose ribose.

„Ir tą klausimą yra siunčiami dabar jau skirtingi signalai“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Ji kalbėjo, kad gal kažkam atrodo, kad minėtu sprendimu Kremlius užfiksavo status quo, tai yra tai, kas buvo Donecko ir Luhansko teritorijose be atpažinimo ženklų, dabar bus su atpažinimo ženklais, bet akivaizdu, jog tai gerokai sudėtingesnė situacija.

Viena vertus, esą galima aiškiai konstatuoti, kad Kremlius, reikalavęs iš Ukrainos besąlygiškai vykdyti Minsko susitarimus, pats juos išmetė į šiukšlių dėžę.

„Tačiau tie, kad vakar turėjo progos išklausyti visą pono V.Putino monologą, labai aiškiai turbūt ir vienareikšmiškai galėjo įsitikinti, kad, kaip mes esame ne kartą ir teigę, šita diskusija vyksta ne tik ir ne tiek apie Ukrainą, kiek apie galios įtakos zonų prisiskyrimą sau.

Ir akivaizdu, kad Vakarų reakcija į tai, kas įvyko vakar ir šiandien, bus labai labai svarbi kiek įmanoma užkardant kelią tiems sprendimams, kurie dar galėtų sekti“, – pabrėžė I.Šimonytė.

Apie atjungimą nuo SWIFT dar nekalbama

Sprendimai dėl Vakarų sankcijų Rusijai turėtų būti priimti antradienio vakarop.

Paklausta, ar Lietuva turi vilties, kad projektas „Nord Stream 2“ bus sustabdytas visiškai, ir kaip tai paveiks dujų kainas, I.Šimonytė sakė, kad „Nord Stream 2“ net neegzistuodamas ir neveikdamas veikia dujų kainas.

Ji akcentavo, kad šis projektas visada vertintas kaip geopolitinis projektas ir niekas dėl to nepasikeitė.

„Tai, kad Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą sustabdyti sertifikavimą, negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui. Vadinasi, poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių: nuo bendros geopolitinės padėties ir nuo, tarkime, papildomų manipuliacijų, kurių Kremliaus režimas gali imtis“, – komentavo premjerė.

Sankcijos, kurių prieš Rusiją gali imtis Europos Sąjunga, I.Šimonytės teigimu, buvo įvardytos Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų bendrame komunikate.

Tai yra personalinės sankcijos asmenims, kurie prisidėjo prie sprendimo pripažinti apsišaukėliškas respublikas.

Taip pat sankcijos, susijusios su Donecko ir Luhansko teritorijomis, tam tikrais finansų subjektais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Bet kadangi yra siekiama, kad sankcijos būtų kaip įmanoma labiau suderintos su JAV, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais, tam, kad tai būtų iš esmės vieningas sprendimas, tos diskusijos ir derinimai dar tebevyksta, ir sprendimai politiškai turėtų būti patvirtinti kažkada į dienos galą“, – nurodė I.Šimonytė.

Jos žiniomis, kalbos apie Rusijos atjungimą nuo bankų mokėjimo sistemos SWIFT kol kas nėra.

„Bet tai nėra turbūt ir sankcijų pabaiga“, – kalbėjo premjerė.

Ji kalbėjo, kad sumažinti galimybes naudotis Vakarų pasaulio gerove yra vienas paveikiausių priemonių.

Tam, kad įgyvendintų savo geopolitines ambicijas, kaip kalbėjo I.Šimonytė, V.Putinas gali aukoti Rusijos gyventojų gerovę.

Vis dėlto, jos akimis, yra sričių, kuriose dar ne viskas padaryta ir ta kryptimi esą dirba valstybės, garsėjusios nepagrįstu svetingumu rusiško kapitalo ir kai kurių asmenų bei jų šeimos narių atžvilgiu.

„Ir aš čia turiu pirmiausia omenyje tas situacijas, kuomet režimo atstovai arba aptarnaujantys režimą Rusijos gyventojai ir jų šeimos nariai išsamiai ir išplėstinai naudojasi Vakarų pasaulio teikiamomis gėrybėmis: ar tai būtų aukštasis mokslas, ar infrastruktūra, ar privačios nuosavybės apsauga, ar bankininkystė, ar kažkokios kitos paslaugos.

Kaip girdėjote iš Jungtinės Karalystės paskutinių sprendimų, tikrai yra nusiteikimo šitą komfortą mažinti. Manau, kad artimo susijusių asmenų rato galimybių naudotis Vakarų pasaulio gėrybėmis, tą Vakarų pasaulį nuolat maišant su žemėmis, mažinimas yra vienas iš paveikiausių poveikio priemonių“, – įsitikinusi Vyriausybės vadovė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Saulėtas antradienis Kijevo gatvėse
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Saulėtas antradienis Kijevo gatvėse

Vis dėlto dalykas, kurio Kremliaus režimas bijo labiau, I.Šimonytės nuomone, yra Ukrainos sėkmė. Čia, kaip pažymėjo ji, Europos Sąjunga turi galimybių atrasti jėgų pasiūlyti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą tuo mobilizuojant žmones reformoms.

Didins finansavimą gynybai

Lietuva planuoja didinti finansavimą gynybai.

Jis, I.Šimonytės teigimu, galėtų didėti iki 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Premjerė minėjo, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė yra parengusi vertinimus, kokie pirkimai galėtų būti tikrai paankstinti ir perkelti iš vėlesnio laikotarpio, tam reikėtų numatyti papildomų lėšų.

Ievos Budzeikaitės / Lietuvos kariuomenės nuotr./Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“
Ievos Budzeikaitės / Lietuvos kariuomenės nuotr./Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“

„Tas konkrečias sumas, manau, mes įvardysime tada, kada bus parengtas biudžeto pakeitimas. Bet mes kalbame apie kažką, kas yra maždaug iki 0,4 procentinio punkto nuo BVP“, – teigė ji.

Žada sankcijas

Prorusiškų separatistų teritorijas Rytų Ukrainoje nepriklausomomis valstybėmis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino pirmadienio vakarą.

Paskelbus pasirašytus dokumentus paaiškėjo, kad į šias teritorijas nurodyta įvesti Rusijos karius neva taikai palaikyti.

publication.pravo.gov.ru//Vladimiro Putino įsakai, kuriais pripažįstamos Donbaso separatistinės „respublikos“ ir nurodoma į šias teritorijas įvesti Rusijos kariuomenę
publication.pravo.gov.ru//Vladimiro Putino įsakai, kuriais pripažįstamos Donbaso separatistinės „respublikos“ ir nurodoma į šias teritorijas įvesti Rusijos kariuomenę

Antradienio naktį į šalies gyventojus kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis akcentavo, kad tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos liks tokios pačios.

„Ukraina vienareikšmiškai pastaruosius Rusijos veiksmus kvalifikuoja kaip mūsų valstybės suvereniteto ir teritoriniu vientisumo pažeidimą. Visa atsakomybė už šių sprendimų pasekmes krenta ant politinės Rusijos vadovybės“, – pabrėžė V.Zelenskis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įsaką dėl sankcijų, kuriomis uždraudžiamos investicijos ir finansinė JAV piliečių veikla apsišaukėliškose Donbaso „respublikose“.

Šios sankcijos draudžia įvežti į JAV iš šių teritorijų bet kokias prekes, paslaugas arba technologijas, taip pat eksportuoti prekes, paslaugas arba technologijas iš JAV į „respublikas“.

„Donbaso naujienų“ nuotr./Propagandiniai plakatai Donecke
„Donbaso naujienų“ nuotr./Propagandiniai plakatai Donecke

Europos Sąjunga mano, kad pripažindama separatistinius darinius Ukrainos rytuose Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Tarybos vadovas Charles'is Michelis pareiškė, kad Europos Sąjunga įves sankcijas asmenims Rusijos Federacijoje, susijusiems su Rusijos okupacinių administracijų LNR ir DNR Donbase pripažinimu „nepriklausomais dariniais“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?