Anot jos, kol dėl brigados nėra visiško aiškumo, pasigirsta įvairių samprotavimų.
„Vis dar mes čia girdime kartais tokių samprotavimų, kad yra viskas aišku, bet variantų yra įvairių. Norėtųsi, kad tų įvairių variantų nebūtų, bet Vyriausybė negali laukti kažkokio tokio, na, visiško aiškumo šimtaprocentinio. Vyriausybė dirba savo darbą, kuria infrastruktūrą taip, kaip vokiečių brigada Lietuvoje būtų, tokią infrastruktūrą. Na, vėlgi, noriu tikėti, kad taip ir bus. O jeigu kažkaip kitaip, tai tada nemanau, kad infrastruktūra bus tuščia“, – Seime antradienį žurnalistams kalbėjo I.Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu portalui „15min“ teigė, kad neturint atsakymo, ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.
Premjerė sakė kiek kitaip suprantanti ministro išsakytas mintis.
„Aš gal truputėlį kitaip komentuočiau, nes aš ne visiškai sutinku, kad aš taip supratau mintį. Todėl, kad, man atrodo, klausimas buvo truputėli kitas. Mes ir dabar turime nemažai kitų partnerių Lietuvoje ir, kaip žinia, esame užsitikrinę jų buvimą dar bent porą metų tikrai. O manau, kad tai yra ne riba, bet turbūt daugiau diskusijų yra apie tai, kad tokio labai aiškaus įsipareigojimo dėl buvimo brigados ant Lietuvos žemės vis dar trūksta“, – sakė premjerė, paprašyta įvertinti Lietuvos diplomatijos vadovo žodžius.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Reaguodamas į G.Landsbergio svarstymus, antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys antradienį patikino, jog šiuo metu nevyksta svarstymai, kuo būtų galima pakeisti Vokietijos brigadą, kol ši būtų dislokuota Lietuvoje. Tokią pačią poziciją išsakė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jis yra teigęs, kad jokių „kitų susitarimų nėra“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas yra pažymėjęs, kad Lietuva 2026 metais bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą.
Didesnio sąjungininkų buvimo šalyje Lietuva siekia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
