1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto – slaptuosius protokolus.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
„Baltijos kelias tapo priminimu, kad tironų pergalės gali būti tik trumpalaikės, ir kad jokia valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio, nėra ir nebus tik stumdoma figūra diktatorių lentoje, kol joje išliks nepalaužtų, laisvę branginančių žmonių“, – Vyriausybės pranešime penktadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Ir šiandien, kai pasaulio saugumas vėl tapo kur kas trapesnis, mums nereikia toli dairytis įkvepiančių pavyzdžių – tarp mūsų tebėra žmonės, kurių kova sugrąžino laisvę ir kurių pastangomis atstatytas mūsų Nepriklausomybės mūras. Mūsų užduotis – jį tvirtinti ir toliau, plyta po plytos. Džiaugiuosi, kad nuosekliai tai ir darome. Tikiu, kad tai darys ir ateities kartos“, – pridūrė ji.
Premjerė pabrėžė, kad „šiandienos tironams“, mąstantiems tomis pačiomis kategorijomis, atkirtį duoda Ukraina.
„Nepamirškime jos ir remkime ją iki pergalės, nes imperijų alkis niekuomet neslopsta savaime,“ – kalbėjo I.Šimonytė.
Rusija prieš pustrečių metų įsiveržė į Ukrainą ir surengė plataus masto invaziją. Besipriešinant Ukraina pastaruoju metu sudavė atsakomąjį smūgį, pradėjusi netikėtą puolimą Rusijos teritorijoje. Jų operacija Kursko srityje yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
