„V.Putinas turi įprotį naudoti tokius triukus, žinote, spaudimui didinti. Ir čia nėra jokio didelio netikėtumo“, – interviu CNN sakė premjerė.
I.Šimonytė pareikalavo daugiau NATO pajėgų rytiniame aljanso flange, taip pat didesnių investicijų į priešlėktuvinę gynybą, kuri tarnautų kaip „atgrasymo priemonė“ prieš Rusiją.
„Reikėtų padidinti karinį buvimą rytiniame flange nuo bataliono iki brigados“, – sakė ji.
I.Šimonytė paragino Kyjivo sąjungininkus padidinti karinę paramą Ukrainai.
„Kaip galima atstumti Rusijos karines pajėgas neturint sunkiosios ginkluotės?“ – klausė ji.
Premjerė toliau kalbėjo apie tai, kaip svarbu greičiau gauti išteklių Ukrainai. Anot jos, ankstesniais atvejais buvo gaištamas laikas pokalbiams, dėl kurių ginklai buvo pristatomi „vėluojant porą mėnesių“.
„Tai reiškia, kad žmonių gyvybės buvo prarandamos per tokius, žinote, diskusijų ir dvejonių momentus“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė ir pridūrė, kad „visų šalių, kurios gali suteikti atitinkamus ginklus ar atitinkamas priemones, interesas būtų priimti šiuos sprendimus greičiau nei vėliau“.
I.Šimonytė pripažino, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo „žadintuvas“, kuris paskatino „skubėti peržiūrėti gynybos išlaidų politiką“.
„Šio regiono šalys, be abejo, po Krymo invazijos pakeitė savo požiūrį arba gerokai padidino savo išlaidas gynybai ir saugumui ir toliau tai daro pastaraisiais metais, nes mūsų išlaidos gynybai šiemet sudarys kažkur 2,5 ar 3 proc. nuo BVP“, – sakė ji.
