2021 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.
Kitąmet kol kas neplanuojama nei naujų išmokų, nei naujų mokesčių, tačiau anksčiau prisiimti įsipareigojimai išlieka – augs vaiko pinigai, vidutinė pensija, minimalus atlyginimas.
„Būsime tarp valstybių, kur tiek biudžeto deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias“, – pabrėžė V.Šapoka.
Mažai pagrindo panegirikai
I.Šimonytės teigimu, Lietuvoje susiklostė praktika, kad biudžetas sulaukia kokių nors labai didingų įvardijimų, bet kai jis pradedamas „lukštenti“, matoma mažiau pagrindo panegirikai.
„Yra biudžete numatyti tie įsipareigojimai, kurie buvo priimti arba kurie yra automatiniai, tarkime, tokie kaip pensijų indeksavimas ar vaiko pinigai, kurie kitiems metams buvo padidinti praėjusiais metais. Yra kai kurie kiti sprendimai perkelti, bet tikrai tai nėra didieji skaičiai biudžeto. Didieji skaičiai yra tas deficitas, kurį galiausiai turime, kuris tikrai yra įspūdingas. Taip pat tas vadinamasis Vyriausybės DNR planas, kuris yra tarsi įvardijamas kaip investicijos, tačiau kažkodėl yra labai skubama tuos ilgą laiką pasekmes turinčius sprendimus priimti kuo greičiau“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Jos vertinimu, ten yra šiokio tokio finansinio avantiūrizmo.
Buvusi finansų ministrė aiškino, kad planuojamos investicijos, kurias ketinama finansuoti Europos Sąjungos atsigavimo fondo lėšomis.
Tačiau jis dar nėra patvirtintas, dėl jo tik sutarta politiškai. Biudžeto projekte suplanuotos išlaidos greičiausiai dabar būtų daromos iš skolintų pinigų.
„Ir jeigu vėliau tos investicijos neatitiktų, pavyzdžiui, europinių reikalavimų dėl skaitmeninimo ar dėl žaliojo kurso, tai liktų kaip našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl tie įsipareigojimai turi būti labai rimtai ir kruopščiai peržiūrėti“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Paklausta, ar kitąmet reikės veržtis diržus, ji atsakė: „Tegul melagiai savo melą patys ir aiškina.“
I.Šimonytė aiškino, kad yra labai didelis skirtumas tarp dabartinės situacijos ir buvusios 2008–2009 metais.
Dabar, anot jos, nereikia diržų veržtis ne todėl, kad R.Karbauskis yra labai geras, o todėl, kad Lietuva yra euro zonos narė, mūsų finansus palaiko Europos centrinis bankas ir euras.
„Ir net tada, kada ekonomika neigiamai paveikia mūsų biudžetų pajamas, mes galime tikrai tą deficitą finansuoti skolindamiesi geromis sąlygomis. Bet klausimas yra kitas. Šiais metais mes natūraliai turime didelį deficitą, nesurinkome pajamų, reikėjo papildomų išlaidų, deficitas yra natūraliai didelis. Ar turėjo būti toks didelis, vertinant ekonomikos nuosmukį, čia yra kitas klausimas. Bet objektyvios aplinkybės tam yra. Kitais metais Vyriausybė prognozuoja ekonomikos augimą ir, nepaisant to, prognozuoja vis tiek gana ženklų deficitą. Ir kai mes žiūrime, iš ko jis atsiranda, tai jis atsiranda iš tokių įsipareigojimų, dėl kurių gali kilti klausimų. Ir tai nėra įsipareigojimai dėl pensijų, vaiko pinigų ar minimalios algos – tą noriu pabrėžti. Tai yra įsipareigojimai, kurie susiję su tuo, ką Vyriausybė vadina DNR planu“, – akcentavo I.Šimonytė.
Laukia siūlymų už 1–1,5 mlrd. eurų
Premjeras Saulis Skvernelis mano, kad Seime svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą turėsime tą patį žanrą, kaip visada.
„Dabar bus biudžetas pateiktas, po to bus dviejų savaičių pauzė, svarstymas komitetuose, registruoti bus papildomi siūlymai – galime planuoti kažkur kaip visuomet apie 1 arba 1,5 mlrd. eurų. Tada bus grąžinta Vyriausybei. Vyriausybė apsvarstys ir vėl grąžins į Seimą. O tada jau naujasis Seimas ir nauja Vyriausybė priims sprendimus“, – aiškino premjeras.
