Kariai, pasak premjerės, yra tie, kurie turi daug kontaktų.
„Tai nėra darbo veikla, bet tai veikla, kuri susijusi su ganėtinai intensyviu kontaktu ir daugeliu žmonių vienoje vietoje vienu metu. Apie tai galim dar diskutuoti, kol įstatymo projektai bus pateikti“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Siūloma, kad prievolę skiepytis darbuotojams galėtų numatyti darbdavys.
„Tame pakete yra siūlymas suteikti darbdaviui galimybę nustatyti tokį reikalavimą priklausomai nuo darbo pobūdžio. Tai reikštų, kad darbdavys tokį reikalavimą darbuotojo atžvilgiu gali kelti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Prievolė skiepytis nuo COVID-19, pasak jos, galėtų būti prasminga siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos bangas ateityje.
„Ypač sveikatos srityje, aukštajame moksle galime pasidžiaugti, kad imunizacijos lygis labai aukštas, kitose veiklose galbūt šiek tiek mažesnis, nors bendras taip pat yra aukštas, bet ten daugiau žmonių, kurie pasirinko nesiskiepyti ir tiesiog persirgo, ypač švietimo, kitose grandyse.
Kadangi reikia turėti minty, kad ir skiepų suteiktas imunitetas, ir ligos, veikiausiai, suteiktas imunitetas yra linkęs blėsti laikui bėgant, tai kaip pandemijos valdymo būsimų bangų priemonė toks reikalavimas gali būti labai pagrįstas. Turint mintyje, kad tai yra žmonės, kurie dirba arba su pažeidžiamos sveikatos žmonėmis, arba tarkime mokyklose, kur rizika užsikrėsti mokytojui yra labai didelė“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Darbuotojai, kuriems būtų nustatyta prievolė skiepytis, to nepadarę galėtų būti nušalinami nuo darbo, jei neturėtų galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Praėjus trims mėnesiams – atleidžiami be įspėjimo ir be išeitinės išmokos.
Kada galėtų įsigalioti šie pokyčiai, kol kas nėra numatyta.
