I.Šimonytė tikino, kad nei ji, nei kas iš jos aplinkos neinformavo K.Bartoševičiaus, kad jis atsisakytų mandato.
I.Šimonytė teigia nieko nežinojusi
Su V.Čmilyte-Nielsen premjerė bendravo sausio 20-ąją, po to, kai Seimo pirmininkė susitiko su generaline prokurore ir buvo informuota apie ikiteisminį tyrimą vieno parlamentaro atžvilgiu.
„Aš kiek žinau ir bent jau ką girdėjau iš N.Grunskienės, ir tą patį sakė Seimo pirmininkė, kad apie K.Bartoševičiaus pavardę ji neinformavo V.Čmilytės-Nielsen. Tai kaip galėjo V.Čmilytė-Nielsen informuoti ką nors apie ką pati nebuvo informuota?“, – antradienį žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Generalinė prokurorė teigė, kad V.Čmilytei-Nielsen nurodė, kokiais nusikaltimais įtariamas tuo metu dar parlamentaras, nors jo pavardė nebuvo pagarsinta, bet I.Šimonytė tikino, kad jai tokia informacija nebuvo perduota.
„Tikrai ne. Bet aš tai net nei pagal straipsnius – kaip aš turėčiau atspėti, net jeigu man kas nors pasakytų tokią informaciją, tai kaip aš turėčiau atspėti, kuris čia Seimo narys?“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar tikrai ji, partija nieko nežinojo iš anksto, negirdėjo kokių gandų, galinčių suponuoti, apie kurį Seimo narį kalba, premjerė sakė, kad klausiama tokių dalykų, kur turbūt norima, jog ji prisiimtų atsakomybę už visą pasaulį.
Ji teigė, kad partija yra „labai platus dalykas“.
Kai buvo sudaromi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašai, niekas niekada iš niekur, jokiomis aplinkybėmis nėra jos ir, jos žiniomis, partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir kitų konservatorių vadovų informavęs apie kokį nederamą K.Bartoševičiaus elgesį ar polinkius, dėl kurių jis negalėtų būti tarp kandidatų.
„Jis buvo kandidatų sąraše. Toliau per šituos dvejus metus nebuvo nė vieno karto, kada kas nors man būtų atėjęs ir pasakęs, kad kažkas gal kažkur atsitiko, gal aš kažką girdėjau, gal buvo kokia nors situacija, gal čia va kažkas nelabai gero vyksta. Tai, nepykite, tokių situacijų tikrai nebuvo. O dabar ar jų niekas, niekas negirdėjo, kaip aš galiu jums pasakyti, jeigu tūlas Seimo narys laksto po pusę Šilalės ir sako, kad visi viską žinojo nuo lapkričio vidurio. Tai gal jis žinojo viską nuo lapkričio vidurio, šito aš nežinau, aš negaliu patvirtinti. Aš – tai tikrai ne“, – akcentavo I.Šimonytė.
Premjerė: V.Čmilytė-Nielsen nieko nesakė
Pasak premjerės, su Seimo pirmininke ji susitinka kiekvieną savaitę ir kalba apie įvairius einamuosius klausimus.
Ji aiškino, kad sausio 20-ąją su V.Čmilyte-Nielsen kalbėjo apie poreikį Vyriausybei organizuoti neeilinę Seimo sesiją.
Nors Seimo pirmininkė žinojo, kad neeilinės sesijos prašo generalinė prokurorė, to I.Šimonytei ji nepasakė? Premjerė tikino, kad ne.
„Tai bet o koks skirtumas? Ji klausė manęs, ar yra poreikis man, ar aš turiu klausimų, kuriuos galėčiau atnešti į neeilinę sesiją“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
„Ji manęs paklausė, kokia yra stadija projektų, dėl kurių aš minėjau eilinės sesijos pabaigoje, kad norėčiau, kad būtų neeilinė sesija vasario mėnesį tam, kad kai kurie projektai praeitų svarstymą“, – tęsė I.Šimonytė.
Ji minėjo, kad paprastai su Seimo pirmininke kalbasi tarpusavyje.
Paklausta, ar minėtame susitikime nedalyvavo G.Landsbergis, premjerė sakė, kad tikrai ne.
Sieja su savivaldos rinkimais
Ikiteisminį tyrimą dėl K.Bartoševičiaus galimai padarytų nusikaltimų prokuratūra vykdo nuo lapkričio vidurio.
Seimo nario mandato jis nusprendė atsisakyti netikėtai – būdamas komandiruotėje Čilėje, iš kur sugrįžęs turėjo vykti į darbinę kelionę Indijon.
Paklausta, ar jai nekyla klausimų, ar informacija apie teisėsaugos veiksmus jo atžvilgiu nebuvo nutekinta, I.Šimonytė teigė nenorinti kelti klausimų, į kuriuos neturi atsakymų.
„Nes aš nežinau. Tiesą sakant, kaip jūs sakote, tyrimas vyksta. Gal jis žinojo, kad tyrimas vyksta? Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą. Girdėjau komentarą, kad nežinojo, tai gal nežinojo. O gal žinojo. Gal žmogus ką nors kito žinojo, dėl ko tokį sprendimą priėmė, – svarstė konservatorė.
– Ir dabar klausimas paprastas, labai praktiškas: žmogus atsisako mandato, kurio jis gali atsisakyti bet kada, net jeigu čia kaip kažkas svaičioja, kad apkaltos procesą reikėjo Seime pradėti, ko neįmanoma pradėti Seime, kol nėra nusikaltimas užfiksuotas teismo. Ir tada net žmogus gali atsisakyti mandato. Žmogus gali atsisakyti mandato bet kada. Kokios yra pasekmės? Pasekmės yra tokios, kad žmogus atsidūrė prokuratūroje anksčiau negu kad jis būtų atsidūręs.“
Čia I.Šimonytė prisiminė istoriją dėl informacijos nutekinimo „Snoro“ akcininkams, po ko jie pabėgo iš Lietuvos. Tokioje situacijoje, kaip sakė I.Šimonytė, yra klausimas.
„O čia koks yra klausimas? Žmogus atsisakė pats mandato ir nuėjo į prokuratūrą“, – pridūrė ji.
O čia koks yra klausimas? Žmogus atsisakė pats mandato ir nuėjo į prokuratūrą.
Paklausta, ar ragintų, kad būtų atliktas tyrimas dėl galimo informacijos K.Bartoševičiui nutekinimo, tarkime, pasižiūrint į jo telefoninių kontaktų išklotines, I.Šimonytė kalbėjo, jog viską galima paimti ir pasižiūrėti.
Laikinųjų tyrimų komisijų Seime esą buvo milijonai, taip pat – ir „apie visokius dalykus, kur paprastai buvo kažkas susigalvojęs savo teoriją.“
Jos teigimu, Seimas gali tirti viską, ką nori. Tik, kaip priminė, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kam yra kuriamos tokios komisijos.
„Tai, man atrodo, kad jeigu yra ikiteisminio tyrimo informacijos nutekinimas, tai turbūt tyrimą turėtų atlikti prokuratūra, o ne Seimas. O dabar toks vaizdas, kad Seimas yra nusprendęs, jog jis yra prokuratūra, teismas ir viskas viename. Ir greičiausiai taip jis yra nusprendęs tiktai todėl, kad yra savivaldos rinkimai ir yra bandoma surasti kažką, kur nelabai įsivaizduoju, ką norima surasti“, – komentavo ji.
Kartu premjerė pažymėjo, kad prokuratūra nemato reikalo atlikti tokį tyrimą, nes nemano, jog atsitiko toks nusikaltimas, t.y. informacijos nutekinimas.
Ji leido suprasti, kad Seimo konservatoriai opozicijos iniciatyvos dėl tokio parlamentinio tyrimo nepalaikys.
Kai tik pasirodė informacija apie sunkius įtarimus K.Bartoševičiui, I.Šimonytė teigė, kad visą naktį neramiai miegojo.
Dabar paklausta apie tai, ji sakė dėl savo veiksmų tikrai mieganti ramiai.
Dėl ko aš turėčiau neramiai miegoti? Aš jokio nusikaltimo tikrai nepadariau.
Kartu ji pažymėjo, kad niekur negirdėjo kalbant, jog K.Bartoševičiaus galimai padarytos nusikalstamos veikos turi kažką bendro su partija, Seimu, kažkokiais viešais jų renginiais, kur suprastumei, kad dengi nusikaltimą ir apie tai nepraneši tam, kam turi.
„Nebuvo šitaip. Aš suprantu, kad yra dabar labai paprastas įsivaizdavimas, kad kadangi žmogus buvo sąraše konservatorių partijos, tai kažkaip pagal nutylėjimą visa konservatorių partija yra kalta kuo – tuo nusikaltimu?
(...) Dėl ko aš turėčiau neramiai miegoti? Aš jokio nusikaltimo tikrai nepadariau“, – baigė I.Šimonytė.
Į konservatorių sąrašą nekvietė
Taip pat I.Šimonytė aiškino, kad K.Bartoševičių į TS-LKD rinkimų sąrašą pakvietė ne ji.
Šis asmuo, kaip teigta anksčiau, buvo jos rinkimų į prezidentus kampanijos savanoris.
„Mano savanorių buvo, nežinau, kiek – pusantro tūkstančio. Aš tikrai nepakviečiau visų savanorių į sąrašą ir juo labiau į partiją. Jis nebuvo partijos narys niekada“, – nurodė konservatorė.
Nurodė susitikimą
V.Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams kartojo, kad sausio 20 dieną susitikusi su generaline prokurore sulaukė tik nuasmenintos informacijos apie parlamentarą, kurio atžvilgiu prokurorai atlieka ikiteisminius veiksmus.
Konkrečiai – kad vienas neįvardytas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais. Esą jai nebuvo įvardyti Baudžiamojo kodekso straipsniai.
„Taigi tikrai negalėjau pasakyti kažkam kitam to, ko nežinojau“, – antradienį žurnalistams komentavo ji.
Tačiau, kaip atkreipė dėmesį naujienų agentūra BNS, N.Grunskienė antradienį Seime žurnalistams patvirtino, jog nei pavardės, nei partinės ar frakcijos priklausomybės parlamento vadovei neįvardijo. Tačiau sakė nurodžiusi, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius vykdomas tyrimas.
Klausiama apie sausio 20-ąją vykusius kitus jos susitikimus, V.Čmilytė-Nielsen jų neįvardijo, aiškindama, kad visi jie buvo „iš anksto planuoti ir įprasti“.
Tačiau žurnalistams uždavus klausimą, ar sausio 20-ąją, po susitikimo su N.Grunskiene, Seimo pirmininkė turėjo kokį nors kontaktą su I.Šimonyte, V.Čmilytė-Nielsen tai patvirtino.
„Taip, aš turėjau susitikimą su I.Šimonyte“, – nurodė ji. Kartu pažymėjo, kad jokia informacija, išgirsta iš generalinės prokurorės, su premjere ji nepasidalino.
„Ne, nesakiau“, – į klausimą, ar premjerei pasakė, kad planuojamas kreipimasis dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, atsakė Seimo pirmininkė.
-
A.Kubilius – apie G.Landsbergio nuopelnus, I.Šimonytės galimybes ir G.Nausėdą be ryškesnio vaidmens
-
Klausimus dėl K.Bartoševičiaus parengusi opozicija tikisi ir R.Karbauskio sudrausmintų „valstiečių“ paramos
-
N.Grunskienė sakė, kad K.Bartoševičius apie tyrimą iš prokurorų iš anksto nežinojo, V.Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su I.Šimonyte
-
Parašai surinkti: Seimo opozicija ketvirtadienį aiškinsis, ar nebuvo nutekinta informacija K.Bartoševičiui
Prokurorės žodžiai
N.Grunskienė antradienį pasakojo, kad penktadienį, sausio 20 dieną, dar iki K.Bartoševičiui paskelbiant apie tai, kad atsisako parlamentaro mandato, ji su V.Čmilyte-Nielsen kalbėjo apie tai, ar ketinama šaukti neeilinę Seimo sesiją, nes viešojoje erdvėje buvo kalbų apie tai.
Seimo pirmininkei informavus, kad nuspręsta nešaukti neeilinės parlamento sesijos, generalinė prokurorė nurodė, kad pirmadienį, sausio 23 dieną, kreipsis dėl to, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl vieno parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.
Ji tikino, kad tądien V.Čmilytei-Nielsen neatskleidė parlamentaro, kurio teisinį imunitetą prašys panaikinti, pavardės.
Vėliau tą pirmadienį, pasak N.Grunskienės, laikantis konfidencialumo buvo parašytas prašymas Seimui.
Informacija, generalinės prokurorės žodžiais, buvo pateikta tik apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Tuo metu jau pasirodė informacija, kad K.Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato.
Generalinė prokurorė aiškino, kad po V.Čmilytės-Nielsen skambučio, kai ji pasiteiravo, ar ketinama kreiptis dėl to paties asmens, kuris atsisako Seimo nario mandato, buvo surašytas antrasis raštas Seimui, kuriame jau buvo nurodyta K.Bartoševičiaus pavardė.
N.Grunskienė aiškino, kad iki sausio 20-osios K.Bartoševičius prokuratūros nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą ir nebuvo kviečiamas į ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmus.
„Aš negaliu atspėti, ar jis žinojo, ar nežinojo. Aš pasakiau, kad prokuratūra tokios informacijos neteikė“, – pažymėjo ji.
Aš negaliu atspėti, ar jis žinojo, ar nežinojo. Aš pasakiau, kad prokuratūra tokios informacijos neteikė.
Generalinė prokurorė pažymėjo netikinti, kad informacija apie tyrimą prieš K.Bartoševičių galėjo nutekėti iš prokuratūros.
Ji pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo lapkričio mėnesio ir niekas apie tai iš prokuratūros nenutekėjo.
