Paklausti, kaip keistų politinę kultūrą, kad melas ir manipuliacijos netaptų norma, abu kandidatai kalbėjo, kad svarbiausias čia asmeninis valstybės vadovo pavyzdys.
I.Šimonytė tikino, kad jau šie rinkimai rodo, kad manipuliacijos žmonių neveikia. G.Nausėda sako pavyzdžiu laikantis kadenciją baigusio Valdo Adamkaus vadovavimo stilių.
Klausiamas, ką norėtų padaryti geriau nei D.Grybauskaitė, G.Nausėda tikino, kad užsienio politikoje norėtų daugiau pasiekimų dvišaliuose santykiuose, aktyvesnės rinkų paieškos.
Vidaus politikoje G.Nausėda sakė norėsiąs būti arčiau partijų, visuomeninių organizacijų – atverti prezidentūros duris žmonėms, sukurti Regionų tarybą.
„Manau, kad D.Grybauskaitė įpėdiniui palieka gana didelius batus“, – teigė I.Šimonytė. Ji tikino pasigedusi artumo visuomenės grupėms, politinėms partijoms ir bendravimo su interesų grupėmis siekiant rasti sutarimą.
G.Nausėda sakė pasitikintis I.Šimonyte, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, premjeru Sauliumi Skverneliu.
Manau, kad D.Grybauskaitė įpėdiniui palieka gana didelius batus, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytė politikų, kuriais pasitiki, pavardes minėti atsisakė.
Kokie būtų vadovai?
Klausiama, ką, jei turėtų laisvas rankas, skirtų premjeru, I.Šimonytė sakė, kad svarbiausia, jog tas žmogus turi turėti pasitikėjimą Seime.
Klausiami, ką darytų, jei premjeras Saulius Skvernelis tikrai atsistatydins, abu kandidatai teigė, kad pirmalaikiai rinkimai vargiai įmanomi. I.Šimonytė sakė, kad išeitis būtų mažumos arba technokratinė Vyriausybė, G.Nausėda sakė matantis daug alternatyvų, tačiau realiausia, kad liks tokia dauguma, kokia dabar yra.
G.Nausėda, tiesa, neatmetė ir „valstiečių“ frakcijos skilimo, o tuomet esą gali burtis ir nauja dauguma.
I.Šimonytė tikino, kad prezidentas turėtų imtis lyderystės siekdamas surasti sutarimą, tačiau tai esą nereiškia, kad valstybės vadovas turėtų reaguoti į kiekvieną Kultūros komiteto pirmininko žodį.
Klausiami, kas bus jų patarėjai, kandidatai pavardžių neįvardijo. G.Nausėda sakė to vengiantis po to, kai kartą įvardijo matantis patarėjais kariuomenės vadą Vytautą Joną Žuką, politologą Liną Kojalą ir dėl to susikūrė problemą. G.Nausėda sakė, kad atstovu spaudai tikrai siūlytų tapti Aisčiui Zabarauskui.
„Mano principas tas, kad ta komanda būtų įvairi visais požiūriais“, – teigė I.Šimonytė.
G.Nausėda sakė, kad jam patarimų labiausiai reiks užsienio reikalų, nacionalinio saugumo, teisės klausimais. I.Šimonytė sakė, kad patarėjų jai reiks visose srityse, nes net ten, kur jaučiasi išmananti, mėgsta pasitikrinti ir kvestionuoti savo nuomonę. Ji tikino nebijanti, kad tie žmonės jai oponuos, ir prašysianti kai kuriose srityse ministerijų, kad jos padėtų atsirinkti tinkamus žmones.
„Esu tas žmogus, kur yra apvalus stalas ir vienas rutuliukas yra juodas. Aš esu tas juodas rutuliukas“, – paklausta, koks jos vadovavimo stilius, sakė I.Šimonytė ir pridūrė, kad ji drąsiai priima sprendimus, bet išklauso visas puses.
G.Nausėda taip pat tikino įsiklausantis į visas nuomones, bet sprendimus priimantis pats. Jis tikino niekada nekeliantis balso.Susiginčijo dėl w, x ir q
Kandidatų nuomonė nesutapo žurnalistui Edmundui Jakilaičiui paklausus apie santykius su Baltarusija. G.Nausėda sakė, kad Lietuva turėtų palaikyti jos integraciją į Vakarus, I.Šimonytė atkirto, kad tai – sunkiai įgyvendinama, nes tebėra aktualūs klausimai dėl žmogaus teisių, Astravo atominės elektrinės. Kandidatė tikino, kad sunkiai įsivaizduoja draugiškus santykius su Baltarusija, jei ji nesikeis.
„Mes galime sakyti, kad šiltiems santykiams nėra pagrindo, bet turime būti pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški“, – teigė G.Nausėda.
„Klausimas, kokia yra pragmatizmo kaina“, – atšovė I.Šimonytė.
Kandidatai nesutarė ir dėl asmenvardžių rašybos originalo kalba asmens dokumentuose – kitaip tariant dėl leidimo naudoti raides w, x ir q. I.Šimonytė pasisakė už pirmąjį paso puslapį, G.Nausėda – už antrąjį.
Paklaustas, ar pasisakytų už homoseksualų civilinę partnerystę, G.Nausėda sakė norintis, kad apie tai pirmiau diskutuotų Seimas ir visuomenė. „Jeigu mes tai darome katalikiškai visuomenės daliai prieštaraujant, tai, ko gero, mes užprogramuojame dar didesnį konfliktą ateityje“, – teigė kandidatas.
I.Šimonytė tikino, kad šis klausimas aktualus ne tik homoseksualams.
Kandidatė taip pat sakė, kad daug problemų yra su neįgaliųjų teisėmis. „Man atrodo, tai yra labai didelis pažeminimas“, – sakė ji, aiškindama, kad dabar jiems numetami tik pinigai, o ne galimybės.
G.Nausėda kalbėdamas apie žmogaus teises, kurios per menkai ginamos Lietuvoje, prabilo apie abortus. Jis tikino, kad labai svarbu ugdyti supratimą, kad gyvybė yra šventas dalykas.
Abu kandidatai sutarė, kad vyrams vaiko priežiūros atostogos galėtų būti privalomos. Kiek mėnesių, G.Nausėda neatsakė, I.Šimonytė paminėjo tris mėnesius per visą laikotarpį.Klausiamas, kaip gauti naudos iš JAV ir Kinijos ekonominių nesutarimų, G.Nausėda sakė, kad prekybiniai karai nėra laimimi. „Manau, kad mes pasiekėme tašką, kai tai buvo suvokta, pristabdyta ir žiūrėsim, kas dėsis toliau“, – teigė jis ir pridūrė, kad ES siekis būtų konflikto deeskalacija.
I.Šimonytė tikino, kad politikams visada naudinga žaisti protekcionizmo korta, bet ES pagrindinis principas yra laisvoji rinka, todėl jai bandyti gauti naudos iš šio konflikto būtų netinkama. „Ta pati įtampa gali kilti ir tarp JAV ir ES“, – teigė kandidatė.
Klausiami, kokie yra Lietuvos pažangos varikliai, kandidatai akcentavo švietimą ir mokslą. I.Šimonytė sakė, kad tai – visuomenės kaita ir švietimas. G.Nausėda sakė, kad svarbus ir mokslas, nes vien edukacijos nepakanka. Pasak kandidato, svarbu, kad mokslas būtų ne biurokratinis, o komercializuotas.
G.Nausėda dar patikino, kad tiki regionų augimu, tačiau esą dabar tam labai trukdo Nacionalinės žemės tarnybos sudėtingos taisyklės taikomos investuotojams.
Kaip teigiamą regiono augimo pavyzdį I.Šimonytė paminėjo Kauną. Ji pažymėjo, kad daug priklauso nuo vietos valdžios.
Pirmajame ture prezidento posto siekiantys kandidatai dalyvavo įvairių žiniasklaidos priemonių organizuotuose debatuose. Antrajame ture abu kandidatai nusprendė dalyvauti tik VRK organizuojamuose debatuose.
Išankstiniais duomenimis, Ingrida Šimonytė sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose sulaukė 31,43 proc. balsavusių rinkėjų paramos, į antrąjį turą taip pat išėjęs jos varžovas ekonomistas Gitanas Nausėda 31,16 – proc., o LVŽS remiamas kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis liko trečias su 19,80 proc. balsų.
Prezidento rinkimų antrasis turas Lietuvoje vyks gegužės 26-ąją.
Visas naujienas apie rinkimus bei kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.
