Antradienį LRT radijui ji pabrėžė, kad ambasadorių teikimas pagal Konstituciją yra Vyriausybės atsakomybė, nors skyrimo procese dalyvauja ir prezidentas.
„Prezidento žodis čia irgi yra svarbus, nes jis taip pat tą sprendimą priima, jis taip pat yra šito sprendimo dalis. Bet negali visos kitos institucijos būti vienos institucijos požiūrio, dargi neišsakant argumentų, įkaitėmis“, – sakė ji.
„Jeigu yra skaidri procedūra, tai, man atrodo, ta skaidri procedūra tikrai turėtų atvesti prie rezultato. Gaila, kad ta diskusija užsitęsė tiek, kad reikia kažkokias eksplikacijas bandyti įrašyti į įstatymus, bet jeigu kitaip to klausimo nepavyks išspręsti, o aš dar noriu tikėtis, kad pavyks išspręsti, tai tuomet būtų geriau, kad viskas būtų parašyta ant popieriaus ir niekas negalėtų nieko interpretuoti“, – tvirtino premjerė.
Pataisas, kurios nustatytų aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką, Seimo URK žada rengti Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) nesutariant dėl naujų ambasadorių skyrimo.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Anot jo, ministerija dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas įstrigęs Prezidentūroje. Savo ruožtu Prezidentūra nurodo, kad savo poziciją dėl ambasadorių išsakė dar sausio 11 dieną.
URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad pataisos reikalingos siekiant užbaigti „kandidatūrų derinimo neaiškumą“, o į įstatymą būtų perkelta iki šiol vidiniuose URM teisės aktuose ir URK tvarkoje aprašytas atrankos procesas, ambasadorių paskyrimo terminai.
Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.
