Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijui po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį priėmė tokį sprendimą.
„Kol nėra EVA sprendimo dėl to, tai tokio sprendimo ir nėra Europos Sąjungoje. Bet jei EVA įregistruotų tokią vaisto naudojimo dokumentacijos pataisą, tai, žinoma, tos galimybės būtų suteiktos ir kadangi jokio privalomo skiepijimo nėra, tai akivaizdu, kad tai būtų apsisprendimas kiekvienos šeimos“, – teigė I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad, kaip ir skiepijant vaikus nuo erkinio encefalito ar kitų ligų, šiuo atveju taip pat būtų privalomas tėvų sutikimas.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad nuo birželio mėnesio Lietuva tikisi sulaukti pusantro karto didesnių „Pfizer-BioNTech“ vakcinos siuntų nei gauna šiuo metu.
„Vasarai įpusėjant „Pfizer“ tiekimai bus didesni ir pagrindiniai tiekimo kiekiai tenka antram ir trečiam ketvirčiui ir ypatingai antro ketvirčio pabaigai, tai yra birželio mėnesiui“, – sakė ji.
Anot ministrės pirmininkės, artimiausiomis savaitėmis taip pat tikimasi sulaukti ir didesnių „Johnson & Johnson's“ vakcinos siuntų.
Kanada praėjusią savaitę tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo koronaviruso 12 metų ir vyresnius vaikus. Pirmadienį tokį sprendimą priėmė ir JAV maisto ir vaistų administracija, anksčiau šia vakcina leidusi skiepyti 16 metų ir vyresnius paauglius.
Europos vaistų agentūra pirmadienį pranešė pradėjusi svarstyti galimybę suteikti leidimą vaikus skiepyti šia vakcina ir Europos Sąjungoje. Vertinimo rezultatai gali būti pateikti dar šį mėnesį.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą masinio vakcinavimo planą, Lietuvoje nuo gegužės pabaigos bus skiepijami ne jaunesni nei 16 metų gyventojai.
Nuo 16 metų bus galima skiepytis tik „Pfizer“ vakcina, kitų gamintojų vakcinos yra numatytos žmonėms nuo 18 metų.
