„Jeigu tai pasidarys didelio masto problema, žinoma, reikės teisės aktus keisti“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo premjerė.
Ne visi gyventojai, kurie užsiregistruoja skiepui nuo COVID-19, ateina pasiskiepyti. Tuomet vietoje jų, pagal prioritetinę tvarką, kviečiami kiti iš rezervinių sąrašų, bet pasitaiko atvejų, kai ir jie neateina – paruoštas vakcinas tenka išpilti.
„Vakcinoms yra labai konkretūs reikalavimai, pavyzdžiui, „Pfizer“ ir „Moderna“, kai jos yra pagamintos, jos turi valandų skaičių, per kurį privalo būti išskiepytos. Po tų valandų skaičiaus atsakomybės už jų kokybę niekas negali prisiimti“, – pažymėjo I.Šimonytė.
„Kiek aš žinau, kiek aš esu informuota, tikrai daug institucijų ieško žmonių, kurie galėtų atvykti ir pasiskiepyti, jeigu mato, kad tikrai likučiai yra, kažkas skiepija po darbo valandų, tikrai stengiasi sunaudoti.
Jeigu matysim, kad problema darosi didelė, yra patirtis kitose šalyse, tame pačiame Izraely – dienos pabaigoje gyva eile skiepyti“, – pridūrė ji.
LRT laidos „Panorama“ žiniomis, nuo skiepijimo pradžios Vilniuje iš 100 tūkst. gautų vakcinų išmesta 70 jų, Kaune iš 64 tūkst. – 32, Klaipėdoje kas vakarą išmetamos po vieną ar dvi dozes, Alytaus poliklinika iš viso išmetė 7 nepanaudotas COVID-19 vakcinos dozes.
Prioritetas – mažinti mirtingumą nuo COVID-19
I.Šimonytė sutiko, kad bendra visos populiacijos imunizacija nuo COVID-19 svarbu, tačiau, pasak jos, svarbiausia vyresnio amžiaus ir sergančių lėtinėmis ligomis vakcinacija.
Tai, anot jos, turės įtakos mažesniam mirtingumui, sveikatos sistemos apkrovimui.
„Pagrindinis prioritetas yra skiepyti žmones, kurie yra rizikos grupėje. Yra apie 300 tūkst. žmonių, kurių amžius 65 m. ir daugiau, kurie yra rizikos grupėje, ir dar maždaug 300 tūkst. žmonių, kurie serga įvairiomis ligomis, dėl kurių jų sveikatai rizikos yra didesnės negu kitiems.
Visas pagrindinis prioritetas dabar yra į šias grupes todėl, kad tai leidžia sumažinti rizikas sveikatos sistemai – ligoninėms, reanimacijoms“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Pagrindinis prioritetas dabar – mažinti mirtingumą. Mirtingumą mažinti gali skiepijimas būtent tų grupių žmonių, kurios turi didžiausią riziką“, – pridūrė ji.
Į Lietuvą atkeliaujančių COVID-19 vakcinų siuntų dydžiai dabar, anot premjerės, tik augs.
Per balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo paties vakcinų tiekimo pradžios.
„Iš esmės per balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo paties vakcinų tiekimo pradžios. Tai bus pagrindinis iššūkis, kaip įmanoma daugiau ir greičiau tų vakcinų sunaudoti, ypač tose savivaldybėse, kur padėtis yra blogesnė“, – teigė I.Šimonytė.
Nepatogu, kad vakcinos atkeliauja prieš Velykas
Didesnes siuntas, anot jos, gausime jau šią savaitę: „Vakar jau yra atgabenta apie 45 tūkst. „Pfizer“ [vakcinų], šiandien, jeigu neklystu, apie dvidešimt kelis tūkstančius – „Modernos“. Dalis jų bus naudojama revakcinacijai, nes jau daug kam yra atėjusi antros dozės data. Savaitės antroje pusėje turėtų dar Lietuvą pasiekti, jeigu neklystu, šešiasdešimt kelių tūkstančių [dozių] siunta „AstraZeneca“.“
Didesnės vakcinų siuntos į Lietuvą atkeliauja prieš šventes ir tai, pasak I.Šimonytės, kelia nepatogumų.
„Nepatogu, kad prieš Velykas, išeiginės dienos, aišku, tas šiek tiek komplikuoja procesą“, – pripažino ji.
Premjerė abejojo, kad skiepijimas nuo COVID-19 vyks pirmąją Velykų dieną – sekmadienį.
„Iki kažkokios ribos tą bus galima šventinėmis dienomis daryti, pavyzdžiui, šeštadienį. Bet jau sekmadienio realistiškumu aš tikrai šiek tiek abejočiau“, – sakė ji.
I.Šimonytė pažymėjo, jog planas, – kad skiepijimas savaitgaliais vyktų po Velykų.
Antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, į vakcinavimo centrus visoje Lietuvoje pristatyta 554 765 COVID-19 vakcinų dozės, iš jų panaudota – 483 740.
Galimai imunitetą turinčių asmenų dalis – 12,9 proc. šalies gyventojų.