Kalbėdama su „Wirtualna Polska“ žurnaliste Tatiana Kolesnychenko I.Šimonytė ne tik prisiminė savo lenkiškas šaknis, tačiau kalbėjo ir apie kitus tiek Lietuvai, tiek ir Lenkijai svarbius pastarojo meto įvykius.
Dar vienos tvoros nereikia
Vienas iš jų – apie galimas grėsmes, jeigu nauja neteisėtų migrantų banga plūstelėtų iš Kaliningrado srities. Lenkija to baiminasi, tad ėmėsi statyti fizinę tvorą, kokią jau tiek ji, tiek ir Lietuva įrengė pasienyje su Baltarusija.
„Matome, kad Kaliningradas atidaro papildomas oro jungtis su šalimis, iš kurių gali atvykti nelegalūs migrantai. Identišku būdu 2021 metais prasidėjo migracinė krizė pasienyje su Baltarusija. Ar situacija gali pasikartoti? Jeigu Rusija veiktų racionaliai – kaip suprantama tai Europoje – galima būtų lažintis, kad pradėti eilinę hibridinę ataką prieš Lietuvą ir Lenkiją, kai pralaimima Ukrainoje, nėra tikslo. Tačiau Rusija visada laikėsi savo, specifiško racionalumo. Tad nieko negalime atmesti.
Kol kas nematome, kad pasienyje su Kaliningrado sritimi būtų mėginama nelegaliai kirsti sieną. Tačiau kartu su Lenkijos vadovais labai glaudžiai stebime situaciją ir išlaikome budrumą“, – teigė I.Šimonytė, pabrėždama, kad statyti tvorą Lietuvai nėra būtinybės, kai didelė dalis sienos eina Nemunu, be to, sausumos teritorijoje saugumo priemonių jau buvo įdiegta anksčiau.
Rizikos, kad Rusija puls, neatmeta
Klausiama, kiek reali grėsmė, kad Rusija gali pulti Suvalkų koridorių vienu metu iš Baltarusijos bei Kaliningrado srities ir tokiu būdu atkirsti Baltijos šalis, kad neateitų pagalba ir kitų NATO šalių, I.Šimonytė pabrėžė, kad tokias spekuliacijas labai mėgstanti pati Rusija.
„Tai tipinė propagandos tezė: NATO niekada neateis jums į pagalbą, negalite pasikliauti sąjungininkais, švaistote pinigus, nes vis tiek galime jus užimti per tris dienas. Kaip tai rusai „padarė“ su Kyjivu. Taip, apie tai kalbama viešojoje erdvėje.
Bet ar rizika, kad Rusija puls NATO šalį, yra reali ir didelė? Atsakyčiau tokiu būdu: Rusija tiek prisidirbo su savo invazija į Ukrainą, kad tai bus labai kvailas sumanymas. Bet vėlgi – racionalus mąstymas nėra Kremliaus stiprioji pusė. Todėl NATO priėmė sprendimą stiprinti rytinį flangą, tuo pačiu didindama savo buvimą Baltijos šalyse.
Labai svarbu, kad mūsų partneriai parodytų Rusijai, jog yra pasiruošę ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Ar tai atbaidys Vladimirą Putiną? Niekas negali į tai atsakyti visiškai užtikrintai. Galvoju, kad net jis pats to nežino – bet čia jau įsiveliame į svarstymus. Kalbant apie praktiką, kokia ironija – tiek Lenkija, tiek ir Baltijos šalys jaučiasi saugiau, negu kada nors. Liūdna, kad tai nulėmė siaubingos ukrainiečių kančios“, – Lenkijos portalui kalbėjo I.Šimonytė.
Jos teigimu, Lietuva tariasi su sąjungininkėmis ir visų pirma Vokietija dėl pastarosios karių nuolatinio buvimo mūsų šalyje. Tam esą pasiruošti privalanti ir Lietuva, nes kas iš to bataliono, jeigu nėra tinkamos infrastruktūros jį įkurdinti. Tad kol kas ruošiami sprendimai ir kitais būdais stiprinamas partnerių buvimas.
Labai svarbu, kad mūsų partneriai parodytų Rusijai, jog yra pasiruošę ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Ar tai atbaidys V.Putiną? Niekas negali į tai atsakyti visiškai užtikrintai.
„Turime gerai dirbančią žvalgybą ir techniniai sprendimai leidžia stebėti, kas vyksta šalia mūsų sienų. Dar gerokai iki invazijos į Ukrainą žinojome, kad Kremlius telkia prie jos sienų sunkiąją techniką ir karius. Galima buvo įvairiai tai interpretuoti, tačiau žinojome, kad Rusija vykdo tokius pasiruošimus.
Nėra taip, kad Kremlius ir Minskas galėtų mus nustebinti, užpuldami netikėtai“, – tvirtino I.Šimonytė.
Žmonės supranta?
Kalbėdama apie Europai gresiančią ekonominę krizę, ji neneigė, kad Lietuvoje infliacija – didžiausia ES, tačiau esą žmonės supranta, kodėl taip vyksta.
„Kiekvieną kartą stengiuosi aiškinti, kad šokas energetinėje rinkoje, kuris nulėmė didžiulį kainų augimą viskam, yra tiesioginė Putino veiksmų pasekmė. Ir tai nėra tiesiogiai susiję su karu. Dar 2021 metais Kremlius nusprendė sunaikinti dujų rinką Europoje.
Panašų požiūrį galime matyti daugumoje Rytų Europos šalių. Sudėtingesnė situacija yra ES Vakaruose. Ten politikai ne visada elgiasi atsakingai, vengdami pabrėžti Rusijos įtaką dabartinei krizei. Tai atveria erdvę Rusijos propagandai, kuri sako: „Visa ši krizė yra dėl jūsų kvailų sankcijų. Jos neveikia, mes ir toliau gyvename, o jūs kenčiate. Kodėl tad jų nepanaikinate?“
Visada, kai žmonės pradeda skųstis, kad viskas pabrango, atsakau: turi stogą virš galvos, elektrą ir vandenį. Žmonės Chersone ar Mariupolyje neturi nieko.
Man tai yra geriausias signalas, kad sankcijos veikia ir Kremliui dėl jų skauda. Tad dabar politikai privalo išaiškinti visuomenei, kokios yra tikrosios ekonominės krizės priežastys ir kodėl privalome toliau remti Ukrainą.
Taip, mokame už viską daugiau, bet nemokame žmonių gyvybėmis. Visada, kai žmonės pradeda skųstis, kad viskas pabrango, atsakau: turi stogą virš galvos, elektrą ir vandenį. Žmonės Chersone ar Mariupolyje neturi nieko“, – interviu kalbėjo I.Šimonytė.
Ji užtikrino, kad Lietuva darys viską, jog Ukraina taptų ES ir NATO nare. Ir nors tai procesas, tačiau Kyjivo prisijungimas prie strateginių sąjungų, anot I.Šimonytės, neišvengiamas.
