Pasak jos, Vyriausybė gali įvykdyti tai, kas numatyta nacionaliniame susitarime dėl švietimo, tačiau dabartiniai mokytojų atstovų pasiūlymai juos keičia iš esmės.
Taip ministrė pirmininkė komentavo Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus pedagogų atlyginimus kilstelti dar šiemet.
„Reikalavimas šiemet padidinti darbo užmokestį reikalautų atidaryti iš naujo biudžetą, papildomai pasiskolinti, padidinti valstybės skolą. Bet niekas iš mūsų nėra toks naivus, jog nežinotų, kad tai turi savo kainą“, – pirmadienį interviu „Info TV“ televizijai sakė premjerė.
„Šiandien padidinę valstybės skolą tam, kad galėtume padidinti atlyginimus, turėsime padidinti skolos aptarnavimo išlaidas kitąmet ir ateinančiais metais ir taip mažinsime savo galimybes kelti tuos pačius atlyginimus“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė priminė, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Matau paprastą išeitį – ponas Navickas kažkur yra pasakęs, kad jis nereikalauja nieko kito nei to, kas yra nacionaliniame susitarime. Puiku. Jei mes sutariame, kad įgyvendinsime nacionalinį susitarimą, kaip numatyta 2024 metais, tai mes tikrai galime susitarti“, – sakė premjerė.
A.Navicko profsąjunga žada streikuoti. jeigu Vyriausybė neįgyvendins jos reikalavimų.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse ir kitų dalykų pirmadienį taip pat paskelbė Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
