Pirmadienį naujienų agentūra BNS rengia į Seimą patekusių politinių partijų lyderių spaudos konferencijas, skirtas aptarti antrojo rinkimų turo rezultatams.
Jas galite žiūrėti čia:
I.Šimonytės sakė, kad kažkokių naujienų kol kas pasakyti negali. Ji dėkojo už pasitikėjimą, kurio sulaukė, ir už atsakomybę, kuri tenka bandant suformuoti veikiančią daugumą bei Vyriausybę.
Ji nurodė, kad trys dabar opozicijoje dirbančios centro dešinės partijos sutarė pradėti derybas dėl koalicijos formavimo.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat dėkojo už pasitikėjimą, kurio sulaukė partija.
Paklaustas, ar sulaukė skambučių iš Darbo partijos, kurios balsų naujai valdančiajai koalicijai gali prireikti, G.Landsbergis sakė, kad sulaukė.
I.Šimonytės teigimu, partija galėtų pasiūlyti kandidatus į visų ministerijų vadovus. Tačiau ji sakė, kad paliks galimybę ir galimiems koalicijos partneriams pateikti savo pasiūlymus dėl kandidatūrų, iš kurių bus pasirenkami geriausi kandidatai Lietuvai, turintys didžiausią pasitikėjimą ir galintys įgyvendinti darbus, dėl kurių bus sutarta.
„Turbūt tai būtų mandagus pasakymas, kad nė viena vieta nėra niekam rezervuota“, – nurodė ji.
Liberalų sąjūdis nurodė, kad norėtų pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pasak G.Landsbergio, visos pozicijos tiek Seime, tiek Vyriausybėje yra galimos aptarti. Tačiau pirmiausia koalicijos formavimas prasidės nuo darbų aptarimo, tada bus kalbamasi dėl asmenybių.
Kada bus kalbama apie konkrečias pavardes tam tikriems postams užimti, I.Šimonytės teigimu, kol kas pasakyti anksti. Bet ji sakė, kad sutarus dėl darbų, dėl personalijų sutarti nebus sunku.
G.Landsbergis: dirbsiu, kur reikės
Kokiame poste ar pozicijoje save matytų G.Landsbergis? Jis aiškino, kad konkrečių diskusijų dėl to dar nebuvo.
Tačiau konservatorių lyderis tikino, kad dirbs ten, kur reikės.
„Turbūt kaip ir kiekviename juoke yra dalis tiesos. Sakydamas, kad galiu dirbti Kultūros komitete turiu galvoje, kad galiu dirbti ten, kur matytume turbūt drauge, kad yra vertingiausia man būti, kad galiu atnešti daugiausia naudos tiek koalicijai, tiek ir pagelbėti Vyriausybei. Tai konkrečių diskusijų dar nesame turėję, sakykime, kažkokio apsitarimo kurlink kryptų. Tai paprastas atsakymas būtų – kur reikės, aš ten dirbsiu ir kur sutarsime“, – aiškino G.Landsbergis.
Klausimai – dėl ekonomikos DNR
Paklausta apie kitų metų valstybės biudžetą, I.Šimonytė aiškino besistengianti kalbėti diplomatiškai. Visos partijos, kurios formuos koaliciją, anot jos, turi savo matymą dėl galimos mokesčių sistemos pertvarkos. Tačiau tai esą nėra nei šios dienos, nei šių metų klausimas.
Pagrindiniai klausimai, kylantys dėl kitų metų valstybės biudžeto, galimos būsimosios premjerės teigimu, yra dėl ekonomikos DNR plano, ne dėl prognozuotų išlaidų, pavyzdžiui, pensijų, vaiko pinigų ar kitų įsipareigojimų.
„Todėl, kad ambicija yra padaryti investicijas, kurios turi ilgalaikes pasekmes ir, akivaizdu, kad čia jau žvelgdami į tas ilgalaikes pasekmes, į ilgalaikį poveikį ekonomikos transformacijai, kurią mes norėtume pakelti į aukštesnę pridėtinę vertę šveitimui, sveikatos apsaugai, socialiniai apsaugai, mes jau, matyt, turėsime daugiau darbo įvertinti tas investicijas ir ar jos tikrai gali būti jau dabar suplanuotos ateinančių metų biudžete, ar vis dėlto pirmiausia mes turėtume sulaukti susitarimo dėl vadinamojo Europos gaivinimo fondo“, – komentavo I.Šimonytė.
Ji sakė, kad reikės daugiau darbo siekiant įvertinti šiame plane suplanuotas investicijas.
Kalbėdama apie koronavirusą, I.Šimonytė sakė, kad jai nerimą kelia keli dalykai.
Ji sakė, kad jaučiamas šioks toks pasimetimas dėl situacijos suvaldymo.
Jos nuomone, pradėti reikėtų dėl administracinių resursų, galinčių valdyti procesus.
Politikė minėjo, kad, pavyzdžiui, žinučių apie turėtą kontaktą su užsikrėtusiu COVID-19 žmonės sulaukia gerokai per vėlai.
Taip pat, I.Šimonytės manymu, daugiau komunikuoti koronaviruso tema galėtų ekspertai, specialistai, medikai, o ne politikai.
Užsienio politika, kaip nurodė G.Landsbergis, toliau bus grindžiama tokiais pat principais, kaip iki šiol: strateginė partnerystė su kaimyninėmis šalimis, transatlantinėje erdvėje. Labiau esą galima akcentuoti partnerystę su Vokietija.
Pasak TS-LKD pirmininko, iššūkių užsienio politikoje yra. Turėtų stiprėti dėmesys Baltarusijos opozicijai. Taip pat reikia nepamiršti iššūkių Europos Sąjungos pietuose – esą tai ir Lietuvos iššūkiai, nors yra ir toli nuo mūsų.
Kalbėdama apie įvairius dabartinių valdančiųjų priimtus įstatymus dėl draudimų, I.Šimonytė aiškino, kad jos pagrindinė žinia būtų, jog vos susirinkus naujam Seimui nebus revoliucijos, jog staiga bus atšaukti sprendimai, kuriuos priėmė dabartinis parlamentas.
„Todėl kad visus, kad ir alkoholio prekybos apribojimus, reikia įvertinti vis dėlto per tam tikrą pasiteisinimo ar nepasiteisinimo prizmę, diskutuoti taip pat ir su sveikatos specialistais, su verslo žmonėmis ir su kitais suinteresuotais asmenimis. Ir tada aš neatmetu, kad kažkokia dalis reikalavimų ar kažkokių nuostatų galėtų ir pasikeisti. Bet tai vėlgi nebus taip, kad atsitiks per naktį, per savaitę ar tuoj pat“, – teigė galima būsimoji premjerė.
Laimėjo daugiausia mandatų
Seimo rinkimus laimėjusios TS-LKD atstovai naujos kadencijos parlamente turės 50 vietų.
Daugiamandatėje apygardoje partija iškovojo 23 parlamentarų mandatus. Pirmajame rinkimų ture į Seimą Antakalnio vienmandatėje apygardoje buvo išrinkta I.Šimonytė.
Antrajame Seimo rinkimų ture vienmandatėse apygardose konservatoriai iškovojo dar 26 parlamentarų mandatus.
Pirmadienio naktį trys dabar opozicijoje dirbančios partijos – TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija paskelbė deklaraciją, kurioje teigiama, kad šios politinės jėgos yra pasiryžusios telktis ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą I.Šimonytės.
