„O ką tada darysime? Eisime paskui kiekvieną su policininku išrašinėjančiu baudas kiekvienam, kuris nepasiskiepija? Tai yra tam tikri apribojimai, kurie galioja žmonėms nepasiskiepijusiems, per galimybių pasą, per patvirtinimą, kad žmogus turi imunitetą arba yra persirgęs, arba yra pasiskiepijęs. Dabar galimybių pasas yra sąlyginis, jis galioja laike, tam tikrą laiką, bet vėliau reikia pasiskiepyti trečiąja doze. Manyčiau, kad tai yra esamomis sąlygomis geresnis sprendimas negu mes priimtume sprendimą, kad skiepytis privalo visi“, – teigė ji.
Premjerės teigimu, nusprendus įvesti masinį privalomąjį skiepijimą reikėtų panaudoti daug išteklių ir sprendimas būtų labai konfliktiškas visuomenėje.
„Medikų, žmonių, kurie dirba su senais žmonėmis, kurie dirba su ligotais žmonėmis, kurių gali kritiškai trūkti, jeigu omikron pasekmės bus tokios, kad ligoninės vėl užsipildys daugeliui žmonių, privalomas skiepijimas, mano supratimu, yra ir proporcingas, ir laiku“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui pataisas, kurios įvestų privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomus skiepus ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.
Pasak premjerės, įvesti privalomąjį skiepijimą mokytojams ir kariuomenei buvo atsisakyta, nes tikima mokytojų sąmoningumu, o kariuomenė yra ir taip labai drausminga.
„Aš pasitikiu pedagogų sąmoningumu ir supratimu, jog rizika dirbant su vaikais yra labai didelė. (..) Kariuomenė yra ir taip labai drausminga tuo požiūriu ir imunizacija kariuomenėje yra labai aukšto lygio“, – teigė I.Šimonytė.
„Mokyklos gali išeiti į nuotolinį ugdymą, jeigu epidemiologinė situacija bus tiek prasta, gydymo į nuotolinį, ypatingai ligoninių, gaila, bet negalime iškelti“, – pridūrė premjerė
