Po protesto, kai kurį laiką Seimo mažumos atstovai posėdžiavo atskirai nuo valdančiųjų ir reikalavo, kad būtų atsižvelgta į jų pasiūlymus dėl pagalbos didžiulės infliacijos akivaizdoje, I.Šimonytė kalbėjo, jog diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi kainų augimą šių metų rudenį bei kitais metais, galėtų prasidėti rugpjūtį.
„Manau, kad dabar yra paruošiamoji stadija, ji tęsis dar turbūt porą gerų savaičių ir turbūt rugpjūčio pradžioje mes galėtume susitikti ir diskutuoti, kaip Vyriausybė mato tiek rudenį, tiek ateinančius metus bent jau bendrame paveiksle, tiek, kaip tą mato opozicija“, – liepos viduryje teigė premjerė.
Tačiau prie stalo aptarti galimų išeičių iš sudėtingos situacijos premjerė su Seimo mažumos atstovais taip ir nesusėdo.
Kylant elektros energijos kainoms, I.Šimonytė LRT radijui antradienį sakė, kad kainų augimas toliau gali būti įspūdingas.
Ji žadėjo, kad Vyriausybė nuo naujų metų jį apribos, kaip tai padarė nuo liepos.
Rengiamame kitų metų valstybės biudžeto projekte, kaip skaičiuojama, rinkos kainų kompensavimui gali prireikti nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.
LRT radijo paklausta apie antiinfliacinį planą ir susitikimą su opozicijos atstovais dėl galimų priemonių, I.Šimonytė aiškino, kad klausimas – kas yra pagrindinė užduotis valstybei, kur yra pagrindinė problema.
Ji kalbėjo, kad Vyriausybė, stebėdama situaciją energetikos rinkoje, mano, kad pagrindinė problema ir bus energetikos kainų šuolio suvaldymas ateinančiais metais ir dėl to pasiūlymus Vyriausybė dabar rengia.
Tai, anot premjerės, bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete.
„Taip, bus vykdomi visi kiti įsipareigojimai, kurie yra numatyti įstatymuose, tokie, kaip indeksuoti pensijas ir kitus sprendimus daryti. Tačiau energetikos kainų šuolio amortizavimas bus pagrindinis, turbūt net ir finansiškai didžioji ateinančių metų biudžeto dalis.
Todėl dabar mums yra svarbu paruošti korektiškus pasiūlymus ir tada tuos pasiūlymus pristatyti tiek prezidentui, tiek opozicijai, tiek, žinoma, koalicijos partneriams“, – interviu LRT Radijui komentavo premjerė.
Kalbėdama apie galimą Seimo mažumos atstovų neįtraukimą į dabartinius svarstymus ir jų reakciją, I.Šimonytė sakė, kad opozicijos valia elgtis taip, kaip jai atrodo reikalinga.
Esą klausimas, ar opozicija turi prasmingų kitų pasiūlymų.
„Man atrodo, prasmingiausia apie pasiūlymus kalbėti ne tiesiog metant visiems ant stalo, kas ką gali sugalvoti, o tada, kada yra vienas konkretus pasiūlymas – šiuo atveju Vyriausybės ir tuomet jau kiti suinteresuoti asmenys gali tuos pasiūlymus kritikuoti, gali jiems pritarti, gali siūlyti kažkaip modifikuoti.
Nes bendrai kalbėti apie tai, kad energetikos kainos kyla ir vieniems kitus kaltinti, tikrai nėra mano prioritetas. Man atrodo, svarbu yra paruošti sprendimus, kurie būtų teisingi, kurie būtų pakeliami finansiškai, turint minty ekonomikos neapibrėžtumą ateinantiems metams, ir kurie savo ruožtu leistų gyventojams maksimaliai mažiausiai nepatogumų patiriant praeiti šitą laikotarpį. Kad nepatogumų bus, tai yra faktas ir tai yra kaina, kurią mes mokame už tai, kad Ukrainoje vyksta karas, o mes palaikome Ukrainą šitame kare“, – teigė I.Šimonytė.
-
G.Nausėdos žinia valdantiesiems: reikia plano, kad netektų bėgti įvykiams iš paskos
-
Dainius Kreivys rugsėjį žada planą, kaip žmonėms taupyti elektrą
-
Vyriausybė žada priemonių planą gyventojams dėl energijos kainų šoko
-
Premjerė: „Perlo Energijos“ klientais bus pasirūpinta, D.Kreivio atsakomybės nematau
Priminė susitarimą
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko teigimu, I.Šimonytės nuomonių kaita stebina, nuvilia ir toks požiūris.
Politikas aiškino, kad situacija valstybėje yra labai įtempta, daugybė gyventojų susiduria su vis didėjančiais iššūkiais.
„Tai ir kylančios kainos, ypač – elektros energijos. Ką jau kalbėti apie ateinantį šildymo sezoną. Matome, kitos valstybės imasi ieškoti sprendimų. Latvijos Seimas šaukia neeilinę sesiją ir ieško sutarimų ir sprendimų.
