Pasak I.Šimonytės, susitikimo su A.Veryga metu konservatoriai išgirdo naudingos informacijos ir kai kurių žinių. Pavyzdžiui, kad jau tarsi turėtų pradėti veikti mobilioji programėlė, kuri padėtų stabdyti koronaviruso plitimą. Apie ją galite paskaityti čia: Koronaviruso antrąją bangą Lietuvoje turėtų stabdyti „Korona Stop“ programėlė: kas ją sukūrė ir kokie jos trūkumai?
„Buvo šiek tiek informacijos apie sprendimus, kuriuos priėmė Vyriausybė ir po kurių, tarkime, galbūt koordinavimas hospitalizacijos, reikia tikėtis, būtų sėkmingesnis, negu kad yra dabar. Bet, aišku, tą dar reikia pamatyti“, – komentavo galima būsimoji premjerė.
I.Šimonytė sakė iš A.Verygos išgirdusi pažadą, kad darbų perdavimas būsimajam sveikatos apsaugos ministrui ar ministrei bus sklandus ir geranoriškas.
„Aš esu linkusi pasitikėti žmonėmis, tai tikiu, kad taip ir bus“, – teigė ji.
I.Šimonytė aiškino, kad kovos su koronavirusu darbus perėmus naujai Vyriausybei kai kas bus daroma kitaip. Pirmiausia, jos nuomone, kitaip turėtų atrodyti komunikacija.
„Nes ir šiandien girdime premjerą – man labai gaila dėl to, kad jis yra linkęs žmones ir toliau gąsdinti. Nežinau, ar tai sutelkia visuomenę bendradarbiavimui, nes tikrai nenorėčiau, kad visuomenė galvotų, jog sprendimai, kurie dabar yra nustatomi, yra nustatomi dėl to, kad rinkimai pasibaigė vienaip ar kitaip. Vis dėlto yra labai aiškūs tikslai, kurių Vyriausybė siekia – bent jau ministras panašiai šiandien ir įvardijo. Būtų gerai, kad tie tikslai būtų vieši ir tada būtų mažiau spekuliacijų – jog yra siekiama suvaldyti naujų atvejų kilimą ir pasiekti vėliau, kad tie nauji atvejai mažėtų iki tam tikros ribos, kur mūsų institucijos vėl gali taikyti įprastas kontrolės priemones: atsekti kontaktus, užkardyti lokalius židinius ir taip toliau, ir panašiai“, – komentavo ji.
Jeigu įvedus karantiną viskas klostysis taip, kaip Vyriausybė planuoja, pagal panašų scenarijų, kokį dėliojasi Airija, pagrindinis dalykas, apie kurį reikės galvoti naujam ministrų kabinetui, – kaip išeiti iš šios situacijos.
„Nes užtraukti rankinį stabdį yra ne taip sudėtinga, kaip iš jo vėliau išjudėti. Tą parodė turbūt pirmosios bangos patirtis, kai mes tą patį ir sakėme po vasaros, kai visi čia šventė pergalę ir šaudė šampanus, – ar mes turime išėjimo strategiją, kaip mes išeiname? Nes mes vis vien išeiname turbūt į kažkokį laikiną atokvėpį“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ar mes turime išėjimo strategiją, kaip mes išeiname? Nes mes vis vien išeiname turbūt į kažkokį laikiną atokvėpį.
Tai, į ką išeisime, anot galimos būsimosios premjerės, priklausys nuo to, kokių naujienų turėsime apie vakciną nuo COVID-19, kokių atsiras testavimo galimybių, tarkime, greitųjų PGR testų ir panašiai.
„Ir visa tai vertinant kontekste vienokia ar kitokia išėjimo strategija galėtų būti sėkmės atveju. Jeigu tos situacijos suvaldyti nepavyktų, tada tiesiog reikės reaguoti pagal situaciją galimai dar šitai Vyriausybei“, – sakė I.Šimonytė.
Sudėtinga situacija
A.Veryga po susitikimo su Seimo konservatoriais sakė, kad labai dalykiškai pasikalbėjo.
„Tikrai šį kartą nepolitikavome. Norėjo jie išgirsti situaciją, tai aš ją pristačiau. Tikrai daug klausimų buvo apie tai, apie ką jūs manęs irgi nuolat klausiate: apie testavimo strategijas, apie priemones, pasirengimą. Žodžiu, tikrai labai dalykiškai pasišnekėjome“, – tikino kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras.
Situacija dėl koronaviruso plitimo yra itin sudėtinga, kai kuriose gydymo įstaigose stinga lovų COVID-19 pacientams.
Anksčiau jiems buvo skirtos 405 lovos. Tačiau jos buvo užimtos, hospitalizuota per 600 sergančių koronavirusu.
„Reiškia, įstaigos jau naudoja nebe kažkokias COVID-19 lovas, o naudoja jau savo kitus skyrius, juos pertvarko ir tuo rezervu vadinti jau nebereikėtų. Tai nėra rezervas, jau vyksta tiesiog sistemos pertvarkymas, yra naudojami pajėgumai, kurie tiesiogiai nebuvo skirti COVID-19“, – nurodė A.Veryga.
Situacija Vilniuje gali tapti kritine
Į Seimo plenarinį posėdį atvykusi Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė sakė, kad didžiausiame šalyje – Vilniaus regione, turinčiame beveik 1 mln. gyventojų, šiandien gydomi 196 COVID-19 pacientai. 16 jų guli reanimacijoje.
A.Bilotienės Motiejūnienės teigimu, surasti vietas koronavirusu sergantiems žmonėms kitose gydymo įstaigose, vadinamosiose atraminėse ligoninėse, yra pakankamai komplikuota.
Viskas esą priklauso nuo savivaldybių administracijų ir nuo pačių gydymo įstaigų požiūrio, turimos infrastruktūros.
Santaros klinikų direktorė valdymui sakė, kad pavyko susitarti su Ukmergės ligonine, kurioje galės būti gydomi dar 28 COVID-19 pacientai.
Tačiau, anot A.Bilotienės Motiejūnienės, organizuojančioms įstaigoms trūksta tam tikrų įgaliojimų, jog galėtų vienaip ar kitaip pasisakyti, kur ir kokios paslaugos galėtų ar turėtų būti teikiamos, kad daugiau įstaigų prisijungtų prie COVID-19 gydymo.
„Vidutiniškai apie 20, truputėlį virš 20 pacientų – sunkių ir kraštutinai sunkių ir paguldoma per parą. Tai, sakysime, Ukmergės mums maksimaliai užtektų dviem dienoms užpildyti. Toliau pas mus vyksta ilga ilga diskusija su Alytumi, su S.Kudirkos ligonine, taip pat su Švenčionių ligonine. Ji lyg ir nusiteikusi taip pat priimti iššūkį ir dirbti su COVID-19 pacientais. Tačiau iš to, ką visur aš paminėjau, 20-30 lovų iš tiesų turbūt esamai tokiai situacijai negelbsti“, – pabrėžė medikė.
Situacija Vilniaus regione, A.Bilotienės Motiejūnienės teigimu, gali tapti kritine.
„Negalėčiau tokių dalykų sakyti dėl visos Lietuvos arba kitų regionų, nes galbūt tas susirgimas kitaip pasiskirsto. Čia turbūt matys ministeriją tą visą bendrą vaizdą. Kalbant apie Vilniaus regioną, šiuo metu padėtis yra įtempta. Ji nėra kritinė, mes turime dar lovų daugiau negu vienai parai su galimybe prasiplėsti. Tačiau, matyt, jeigu mes norime išlaikyti ir planines paslaugas, ir, sakysime, gydyti COVID-19 pacientus, ir turint tokį susirgimą, turbūt turėtume turėti ir tam tikras alternatyvas“, – akcentavo ji.
Kalbant apie Vilniaus regioną, šiuo metu padėtis yra įtempta. Ji nėra kritinė, mes turime dar lovų daugiau negu vienai parai su galimybe prasiplėsti.
-
Po to, kai TS-LKD pateikė laiškus, įrodančius, kad A.Veryga atsisako susitikti, ministras laiko surado
-
Koronaviruso antrąją bangą Lietuvoje turėtų stabdyti „Korona Stop“ programėlė: kas ją sukūrė ir kokie jos trūkumai?
-
A.Veryga: karantino efektas vėluos, nemažėjant atvejų gali tekti stabdyti daugiau sričių
