Antradienį Seime žurnalistams I.Šimonytė sakė, kad sveikatos ekspertams leidus, jų prognozėmis bus pasidalinta viešai, kad žmonės pamatytų, kokią didelę įtaką situacijai daro jų veiksmai.
„Ekspertai turi du scenarijus, kaip galėtų atrodyti raida per artimiausius pusantro mėnesio. Jeigu žmonės laikysis karantininių taisyklių gana masiškai ir gana nuoširdžiai, tokiu atveju mes galime tikėtis jau sausio pabaigoje kalbėti apie kelis šimtus atvejų. Galbūt jau būsime tada toje stadijoje, kad testavimo, kontaktų atsekamumo pagalba ir kitomis priemonėmis tiesiog galėsime valdyti situaciją sklandžiai“, – pažymėjo premjerė.
Jeigu to nebus, anot I.Šimonytės, yra rizika, kad po švenčių, sausio pirmąjį dešimtadienį, būtų tam tikras atkrytis. Vėl gerokai padidėtų sergančiųjų COVID-19 skaičius.
„Ir tada reikėtų ilgesnio laiko, kol tie susirgimai vėl pasiektų kažkokį valdomą lygį. Tai čia, man atrodo, nėra geresnio įrodymo žmonėms to, kad jų veiksmai turi iš esmės šiuo atveju kritinę reikšmę“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytė ragino paisyti reikalavimų ir nekontaktuoti keliems šeimos ūkiams. Visos šventės, kaip pabrėžė ji, gali vykti tik vienos šeimos rate.
„Pavyzdžiui, mano sesuo pas mane negalės atvykti tikrai per šitas Kalėdas ir tas yra labai aišku, nes mes esame du skirtingi namų ūkiai. Ir mes per šias Kalėdas nesusitiksime, deja. Kitiems taip pat siūlyčiau nuo tokių kelionių susilaikyti. Nebent yra kažkokia labai objektyvi situacija, kada yra sunkiai sergantys artimieji ar kažkokia labai labai rimta proga“, – žurnalistams sakė premjerė.
Gali tekti įdarbinti medikus iš užsienio
Situacija mūsų šalies ligoninėse yra labai įtempta, daugybė medikų serga.
Paklausta, ar gali būti svarstoma įdarbinti specialistus iš užsienio, I.Šimonytė to neatmetė.
„Jau dabar suburti komandas ir jas sutelkti, kad jos galėtų aptarnauti papildomas lovas, kurias tenka atidaryti, nėra taip paprasta. Ypatingai – ne Vilniuje, kur dėl objektyvių priežasčių personalas yra ir vyresnis, ir rizikos grupėje – tą reikia turėti minty. Turbūt problemiška yra tai, kad aplinkui nėra labai daug šalių, kur situacija būtų išskirtinai gera, ir kurios galėtų skolinti savo personalą, tarkime, Lietuvai ar kitoms šalims“, – pabrėžė premjerė.
Dabar, anot I.Šimonytės, nesvarstomas privalomas medikų darbas. Ji sakė, kad norima kalbėti apie sąlygas, kuriomis galėtų būti komplektuojamos papildomos personalo brigados ten, kur jos yra reikalingos.
„Nes, manau, kad medikai jau ir dabar yra priversti dirbti labai labai sunkiomis sąlygomis“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Pirmoji vakcinų partija – 10 tūkst. vienetų
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad pirmiausia Lietuvą turėtų pasiekti mažiau kaip 10 tūkst. dozių vakcinos nuo koronaviruso.
„Čia yra pirmas skaičius, apie kurį šiuo metu žinome, bet, aišku, kad toliau turėtų sekti ir didesni kiekiai. Akivaizdu, kad 10 tūkstančių vakcinų tai yra labai mažai. Tą vertinsime kaip visiškai pradinį etapą“, – nurodė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, masinis skiepijimas prasidės tada, kai jau bus tiek skiepų, kad būtų galima pradėti masinį skiepijimą.
Pirmiausia bus skiepijami medicinos darbuotojai ir dirbantieji, turintys itin didelę riziką užsikrėsti, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji tam tikromis ligomis.
„O paskui – jau plačioji visuomenė. Tas algoritmas, man atrodo, yra labai panašus. Dabar svarbiausias dalykas turbūt – ne teisingai eiles susidėlioti, o teisingai susidėlioti pačią logistiką. Ties tuo Sveikatos apsaugos ministerija dabar ir dirba“, – sakė I.Šimonytė.
Ji mano, kad bus paskirtas visą procesą koordinuojantis žmogus.
Papildomos išlaidos viršija milijardą
I.Šimonytė sakė, kad trečiadienį Vyriausybės svarstys patikslintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Ji nurodė, kad sumos, kurias reikės papildomai įtraukti į projektą, viršija 1 mlrd. eurų. Šios lėšos susijusios su COVID-19 pandemija.
„Labai didelė dalis tos sumos, aš sakyčiau, kad 2/3 yra parama, kuri bus reikalinga dirbantiesiems ir verslams. Didžioji dalis – dirbantiesiems, mažesnė dalis – verslams. Tai reiškia, kad prastovų mokėjimas, savarankiškai dirbančiųjų, tų žmonių, kurie laikinai turi apribotą veiklą, išmokų mokėjimas. Toliau – verslo parama: ar tai būtų subsidijos, ar paskolos, ar kažkokios kitos priemonės“, – aiškino premjerė.
Taip pat, I.Šimonytės teigimu, yra objektyvūs sveikatos sistemos poreikiai. Tarkime, priedai medikams, dirbantiems su COVID-19 pacientais.
Apie 65 mln. eurų bus rezervuota vakcinoms nuo koronaviruso.
Apsaugos priemonėms, laboratorinei įrangai pirkti reikės skirti apie 80 mln. eurų.
„Mes kalbame apie sumas, kurios gerokai viršija 1 mlrd. eurų. Tai yra tikrai labai ženkli suma. Tai – 2 proc. papildomo deficito. Jeigu situacija pagerės ateinančiais metais, galėsime tai vertinti tiesiog kaip laikiną pablogėjimą, kuris nepersikels į 2022 metus ir tiesiog laikinai mums padidins deficitą ir taip pat skolą“, – sakė I.Šimonytė.
