„Būtų gerai susitarimą dėl divizijos fiksuoti kaip esamo susitarimo priedą, kadangi pasiekti operacinį pajėgumą dar po dviejų Vyriausybių kadencijų pavyktų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Dėl divizijos kūrimo pirmadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Pasak I.Šimonytės, tvarus gynybos finansavimo augimas priklausys nuo to, „kiek mes sugebėsime susitarti dėl mokesčių pokyčių“.
Priešingu atveju išlaidas reikės dengti skolintomis lėšomis arba mažiau finansuojant kitus poreikius.
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad išlaidos kuriant diviziją sieks vidutiniškai 200 mln. eurų per metus iki 2030-ųjų.
Pareigūnai teigia, kad dalis Lietuvos įsigyjamos ginkluotės jau dabar priskiriamos divizijos lygmens karinei įrangai, pavyzdžiui, iš JAV perkamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, tačiau reikės įsigyti ir naujų ginklų, tarp jų – tankų.
Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu ministras informavo kovo pradžioje. Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui.
Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir “Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
