Antradienį prasidėjus neeilinei Seimo sesijai ministrė pirmininkė I.Šimonytė pristatė Vyriausybės bei kitų institucijų veiksmus, kurių imamasi „atsakant į hibridines grėsmes“.
Į Seimo tribūną stojusi I.Šimonytė pažymėjo, kad 2016–2017 metais Lietuva vykdė mokymus, kurių metu ruoštasi atremti 40 tūkst. migrantų antplūdį.
Premjerė svarstė, ar antplūdžiui iš tikrųjų buvo pasiruošta.
„Ar vyko kokia nors parlamentinė kontrolė, kaip atrodo tas pasiruošimas? Ar kas nors įsitikino, kad tikrai ta situacijos imitacija yra realiai suvokiama, kad žinome, ką daryti?“ – klausė ji.
Šiuo metu, kai į Lietuvą plūsta kur kas mažesni migrantų srautai, nedemonstruojame tinkamo pasiruošimo, tikino I.Šimonytė.
Kai popierius tampa realybe, pasirodo, kad iš to pasiruošimo nėra tokios didelės vertės.
„Dabar, kai turime 1,7 tūkst. žmonių, kurie nelegaliai kirto Lietuvos sieną per pastaruosius mėnesius, atrodo, kad esame gerokai pasimetę.
Matyt, tai dar kartą įrodo, kad mes labai daug dėmesio skiriame pasiruošimui ant popieriaus, bet kai popierius tampa realybe, pasirodo, kad iš to pasiruošimo nėra tokios didelės vertės“, – kalbėjo ji.
Baltarusijos režimo užmačios
„Problema nėra 1,7 tūkst. žmonių, kurie kirto sieną. Tai tikrai nėra tas skaičius, dėl kurio galėtų žlugti valstybės konstituciniai pamatai.
Problema yra dinamika, problema yra motyvacija.
Iš 1,7 tūkst. žmonių, kurie kirto Lietuvos sieną nelegaliai, didžioji dalis kirto po to, kai Minske prievarta buvo nusodintas orlaivis skridęs reisu Atėnai–Vilnius.
Lietuva neturi nei labai išvystytų ekonominių ar kultūrinių ryšių bei politinių santykių su nelegalių migrantų kilmės šalimis, nei geografiškai yra natūraliame kelyje į Vakarų Europą.
Todėl drįstu teigti, kad vienintelė priežastis Lietuvai atsirasti šio smarkiai išaugusio srauto kelyje yra Baltarusijos režimo siekis įbauginti ir vykdyti spaudimą“, – toliau kalbėjo I.Šimonytė.
Migrantų antplūdį ji teigė vertinanti kaip Baltarusijos režimo institucijų organizuojamą hibridinę ataką ir grėsmę nacionaliniam saugumui:
„Akivaizdu, kad šiandien susiduriame su ypatingu iššūkiu, kurį sunku vertinti kaip nors kitaip, negu kad hibridinę ataką.
Prasidedančių plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kaimynystėje kontekste šiuos veiksmus turime vertinti ypač rimtai ir turime vertinti kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.“
Tad į kiekvieną nelegaliai atvykstantį į Lietuva, pasak I.Šimonytės, reikia žiūrėti „skvarbiu žvilgsniu“, nes esą neaišku, kas su migrantų būriu gali patekti į mūsų šalį.
ES atliepia poreikius
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad režimas hibridinę ataką vykdo ne prieš vieną Lietuvą, o visą ES ir NATO ir tai esą – visos ES problema.
„Tad nei esame, nei būsime vieni ir atsakas į šiuo ir į kitus veiksmus nėra ir nebus vien tik Lietuvos atsakas“, – tikino premjerė.
Lietuva, anot jos, turi „visišką supratimą ir palaikymą Europos Sąjungos institucijose“.
„Girdimi ir atliepiami tiek mūsų papildomo finansavimo, tiek techniniai, žmogiškųjų išteklių poreikiai.
Vienas iš rezultatų – užvakar priimtas „Frontex“ sprendimas pradėti skubią pasienio intervenciją. Lietuva yra tik antra šalis po Graikijos, kuri sulauks tokios „Frontex“ misijos“, – dėstė I.Šimonytė.
Pasak jos, Lietuva buvo solidari, kai reikėjo priimti pabėgėlius iš Italijos ar kitų šalių, dabar tuo pačiu esą atsako ir Bendrijos šalys:
„Lietuva Europos Sąjungos migracijos politikoje visada demonstravo solidarumą. Mūsų pasienio pareigūnai teikė paramą Graikijai ir kitoms valstybėms, solidarizavomės priimdami pabėgėlius iš Italijos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Šiandien turime atsakomąjį solidarumą iš Europos Sąjungos partnerių.“
Šiandien turime atsakomąjį solidarumą iš Europos Sąjungos partnerių.
Siekiant suvaldyti neteisėtą migraciją, I.Šimonytės vertinimu, būtina užkardyti migrantų gabenimui naudojamus Baltarusijos oro linijų „Belavia“ skrydžius.
Mato būtinybę užkardyti „Belavia“ skrydžius
„Siunčiame žinią savo partneriams, kad Lietuva nebus silpnoji grandis nelegalaus migrantų gabenimo kelyje.
Europos Sąjungos parama mums reikalinga ne tik stiprinant sienos su Baltarusijos apsaugą, bet ir siekiant sugrąžinti nelegalius migrantus į jų kilmės šalis. Tiek dvišaliu pagrindu, tiek per Europos Sąjungos institucijas dirbame tiek su migrantų kilmės, tiek su tranzito valstybėmis, kad būtų apribotos Baltarusijos režimo nelegalaus žmonių gabenimo schemos.
Būtina užkardyti neteisėtam žmonių gabenimui naudojamus „Belavia“ skrydžius“, – komentavo I.Šimonytė.
„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių. Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ar tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai.
Tačiau turiu mažai abejonių, kad Baltarusija nėra ta šalis, kuri absoliučiai daugumai nelegaliai sieną kertančių žmonių iš Irako ar Vakarų Afrikos šalių grasintų politiniu susidorojimu. Šie žmonės pasirenka į ją vykti įgiję režimo kelionių operatorių reklamuojamas keliones ir šalies vizas“, – tęsė premjerė.
Lietuva, priimdama migrantus, pasak jos, sieks užtikrinti būtiniausias, žmogaus orumą gerbiančias, laikino priėmimo sąlygas ir būtinas procedūras dėl jų prašymo prieglobsčiui išnagrinėjimo.
„Suteiksime ir būtiną pagalbą dėl grąžinimo į kilmės valstybę“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Kita vertus, pasak jos, migrantų antplūdis gali būti toks, jog visiems užtikrinti jų teisių nepavyks.
Ši krizė taip pat neturi tapti neapykantos krize.
I.Šimonytė pabrėžė, kad migrantų krizė neturi virsti neapykantos krize:
„Ši krizė taip pat neturi tapti neapykantos krize, kai jos kurstymu suinteresuoti ar suinteresuojami subjektai ne tik trukdys pareigūnams dirbti savo tiesioginį darbą, bet ir bandys kurstyti neapykantą bet kam, kuris yra kiek kitoks.“
Pakeitė nuomonę dėl tvoros pasienyje
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šįmet Lietuvos sieną su Baltarusija neteisėtai kirto 1716 migrantų. Šis skaičius 20 kartų didesnis nei praėjusiais metais.
Siekdama suvaldyti neteisėtai sieną kertančių migrantų srautus, Lietuva pasienyje su Baltarusija už 5 mln. eurų tiesia 550 km ilgio spygliuotą vielą, kurią vėliau planuojama užkelti ant 2 m aukščio tvoros.
Pasienyje stiprinama apsauga, laukiama įvairaus pobūdžio pagalbos iš Europos Sąjungos institucijų bei atskirų šalių.
Anksčiau premjerė I.Šimonytė aiškino, jog Vyriausybė nesiims Baltarusijos pasienyje statyti tvoros, nes tam būtų sugaišta daug laiko.
Dabar ji teigė pakeitusi nuomonę.
Buvau įtikinta, kad toks sprendimas kaip prevencinė priemonė padėtų sumažinti srautus.
„Buvau įtikinta, kad toks sprendimas kaip prevencinė priemonė padėtų sumažinti srautus derinant tai su išmaniosiomis sienos stebėjimo sistemomis, kurias taip pat kuriame, tik jomis yra uždengta mažoji sienos dalis.
Matyt, kad nėra blogai nuomonę keisti. Yra galbūt blogiau klaidingam įsitikinime gyventi“, – Seime kalbėjo ministrė pirmininkė.
