„Man atrodo, brėžti sau tokius labai konkrečius tikslus ir vėliau jų neišpildyti, nėra tai, ką aš norėčiau daryti“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė pirmininkė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pakvietė valstybę siekti didesnės nei anksčiau užsibrėžta ambicijos ir paskiepyti devynis iš dešimties gyventojų.
Šią, didesnę nei anksčiau siūlyta, ribą rekomenduoja pasiekti mokslininkai, argumentuodami koronaviruso delta atmainos plitimo savybėmis.
„Kur nesiginčiju su prezidentu, tai kad kuo daugiau mūsų visuomenės bus paskiepyta, tuo mums patiems bus geriau“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad „gyvenimas paprastai tokias ambicijas gana stipriai pakoreguoja“.
Premjerė sakė, kad didesnis paskiepytų gyventojų skaičius leistų švelninti COVID-19 ribojimus.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį Žinių radijui teigė, kad pasiekti tikslą paskiepyti 90 proc. gyventojų įmanoma, nes tik dešimtadalis visuomenės yra tvirtai apsisprendęs nesiskiepyti.
Kita iki šiol nesiskiepijusiųjų dalis, anot jos, galėtų būti perkalbėta.
„Dalis yra tų, kurie galėtų būti šeimos gydytojų pagalba, tam tikra švietimo kampanija, jų nuomonė pakeičiama“, – sakė patarėja.
Pasak jos, toliau skiepydama gyventojus Vyriausybė turėtų skirti itin didelį dėmesį pažeidžiamoms grupėms – senjorams ir kitų ligų turintiems žmonėms.
Čia 80 plius gyventojų grupė tikrai nėra paskiepyta pakankamai ir būtent į šias grupes turėtų būti grįžta.
„Čia 80 plius gyventojų grupė tikrai nėra paskiepyta pakankamai ir būtent į šias grupes turėtų būti grįžta, prioriteto tvarka peržiūrima skiepijimo politika. Siekiant 90 proc. šios grupės turi išlikti kaip prioritetas“, – tvirtino I.Segalovičienė.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pasiskiepijusių mažiausiai viena doze suaugusiųjų dalis šalyje sudaro beveik 70 procentų.
