„Tai, kas vyko vakar, jeigu dar oficialiame mitinge galima buvo turėti pastabų dėl raiškos, dėl referavimo į didžiausias žmonijos tragedijas – netinkamo referavimo, mano nuomone – ir kažkokių kitų raginimų, kurie galbūt ribojosi su Baudžiamuoju kodeksu, tai, žinoma, tai, kas vyko vakare, niekaip negalima būtų pavadinti taikiu mitingu ar taikiais reikalavimais“, – trečiadienį per spaudos konferenciją žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.
-
VST vadas: riaušėse sprogimais ir akmenimis sužaloti keturi pareigūnai
-
Protesto prie Seimo organizatorė A.G.Astrauskaitė: „Mitingas pasibaigė labai gražiai“
-
A.Bilotaitė: už riaušes atsakomybę turės prisiimti organizatoriai, bausmė – iki 6 m. nelaisvės
-
Apklausiami įtariamieji dėl riaušių prie Seimo sukėlimo, byla – su kvaišalų prieskoniu
Taip ji kalbėjo apie antradienį prie Seimo suorganizuotą protestą dėl naujų ribojimų nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems COVID-19 bei po to kilusias riaušes. Protesto metu kai kurie dalyviai dėvėjo Holokausto aukų aprangą primenančius drabužius.
Per riaušes prieš protestuotojus panaudota jėga, nukentėjo pareigūnai.
Premjerė dėkojo jiems už darbą.
„Labai dėkoju pareigūnams, kurie, kad ir patys nukentėję, dėl ko labai apgailestauju, vis dėlto sugebėjo atkurti įstatymų nubrėžtas ribas“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ji pažymėjo, kad civilizuoti protestai, kitaip nei toks, kuris antradienį išaugo į riaušes, yra demokratinio proceso dalis.
„Demokratinėje valstybėje žmonių teisė reikšti savo nuomonę civilizuotais būdais yra absoliučiai nekvestionuojama ir neginčijama. Ir tai yra demokratinio proceso sudėtinė dalis.
Natūralu, kad kokia bebūtų demokratiškai išrinkta valdžia niekada nėra taip, kad visi šalies piliečiai būtų už tą valdžią balsavę, todėl galima turėti skirtingų nuomonių. Yra skirtingos interesų grupės, kurios atstovauja vienokiems ar kitokiems sprendimams, todėl bet kokia kultūringa protesto forma yra ne tik kad suprantama, bet ir skatintina“, – komentavo I.Šimonytė.
Proteste prie Seimo bei vėliau kilusiose riaušėse dalyvavo ir kai kurie Seimo nariai.
Tai, premjerės įsitikinimu, nedera su jų statusu – juk parlamentarai, pasak jos, yra įstatymų sargyboje.
„Jeigu tai būtų mitingas apie skirtingus įsitikinimus, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą, tuomet politinių oponentų įsitraukimą vertinčiau kaip natūralų. Tiesiog yra kita nuomonė, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą, ir tai nuomonei yra atstovaujama. Tikrai Seimo nariai gali dalyvauti ir kažkokiose protesto akcijose, kodėl ne.
Bet turint minty tuos reikalavimus ar retoriką, kuri buvo labiau susijusi su raginimais susidoroti, su raginimais imtis fizinės prievartos ir panašių neteisėtų veiksmų, man atrodo, Seimo nariams dalyvauti tokiuose dalykuose nėra tinkama vien dėl to, kad jie pagal apibrėžimą yra žmonės įstatymų sargyboje.
Dalyvauti kažkokiose akcijose, kuriose raginama tiesiogiai pažeidinėti įstatymus, ypač turiu minty vakarinę dalį, kur irgi kai kurie Seimo nariai dalyvavo, man atrodo, tai tiesiog nedera su Seimo nario statusu“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Man atrodo, tai tiesiog nedera su Seimo nario statusu.
Dėl riaušių prie Seimo kurstymo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, sulaikyti 26 asmenys.
Neramumų antradienį kilo ir Rūdininkų poligone esančioje migrantų stovykloje.
Anksčiau trečiadienį vidaus reikalų ministrė svarstė, jog riaušės prie Seimo ir tai, kas vyko Rūdninkuose, buvo koordinuota.
„Tokios situacijos, kai vienu metu vyksta gerai organizuoti veiksmai, yra bandymas destabilizuoti situaciją ir leisti kažkam pasiekti savo tikslų.
Turime hibridinę ataką prieš Lietuvą, kai naudojamos įvairios priemonės, pradedant migrantais ir baigiant tuo, kas vakar vyko, dezinformacija“, – komentavo ministrė.
Ji paminėjo ir proteste bei riaušėse dalyvavusius Seimo narius, kurių veidai buvo matomi. Politikams esą teks prisiimti atsakomybę.
Teisėsauga, pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, ikiteisminio tyrimo metu vertins visų renginio dalyvių elgesį, taip pat ir Seimo narių.
Bus vertinamas ir galimas riaušių prie Seimo ir Rūdninkų poligone ryšys.
