Su visu dokumentu galite susipažinti čia.
Ši ministrų kabineto veiklos ataskaita, pasak premjerės, lyginant su ankstesnių Vyriausybių teiktomis, trumpesnė tris kartus.
„Stengėmės, kad ataskaitoje būtų kuo daugiau faktų ir stengėmės susilaikyti nuo vertinimų, palikdami šiuos vertinimus politinei bendruomenei ir visuomenei atlikti“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Ji teigė, kad iš penkių Vyriausybės planuotų reformų trys jau pradėtos įgyvendinti.
Žada, kad fizinis barjeras bus laiku
Vyriausybė, pasak ministrės pirmininkės, praėjusiais metais neturėjo galimybės dirbti ramiai ir lėtai.
„Nuobodu, bet vis tiek būtų verta prisiminti, kad visus praėjusius metus Vyriausybė neturėjo ir nedrįstu spėlioti, ar turės galimybę ramiam ir lėtam kūrybiniam laikui įgyvendinant savo programines nuostatas, kadangi nuo pirmos darbo dienos ne tik, kad pradėjome darbą COVID-19 tebesitęsiančios krizės sąlygomis, kuri jau nuo to laiko turėjo dar ir dvi papildomas bangas, bet taip pat metų viduryje prasidėjo A.Lukašenkos dirbtinai sukurta nelegalios migracijos krizė“, – pasakojo I.Šimonytė.
Visus praėjusius metus Vyriausybė neturėjo ir nedrįstu spėlioti, ar turės galimybę ramiam ir lėtam kūrybiniam laikui įgyvendinant savo programines nuostatas.
Reaguodama į migracijos krizę, Lietuva prie sienos su Baltarusija pradėjo statyti fizinį barjerą. Projekto įgyvendinimas, anot premjerės, siekia 42 proc.
„Gruodžio paskutinę dieną segmentinės tvoros, kuri yra statoma po koncertina, buvo pastatyta 2 proc. viso planuojamo ilgio, tačiau iliustracijai turėčiau pasakyti, kad šiandien šis procentas siekia 42. Ir toliau teigiu, kad šį projektą įgyvendinsime pagal numatytą laikotarpį“, – tikino ministrė pirmininkė.
Fizinio barjero įrengimo darbus planuojama baigti iki 2022 metų pabaigos.
Ji taip pat užsiminė apie Vyriausybės planus šią savaitę nutraukti ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19.
Šių metų vienas iš pagrindinių aspektų, jau neminint karo Ukrainoje, anot jos, bus „tiek COVID-19 krizės, tiek karo Ukrainoje pastiprinta energetikos išteklių kainų krizė ir jos poveikis ekonomikai“.
Teigia, kad nuokrypių nėra
Nepaisant visų iššūkių, Vyriausybės darbai, pasak premjerės, iš esmės įgyvendinami pagal pirminį planą.
„Kažkokių strateginių, reikšmingų nuokrypių nuo Vyriausybės užsiduoto darbo tempo ar kalendoriaus kol kas nėra“, – teigė ji.
I.Šimonytė pažymėjo, jog praėjusiais metais Vyriausybė rengė reformas, planavo reikiamus išteklius.
Šiuo aspektu, pasak jos, išskirtinai svarbus planas „Naujos kartos Lietuva“, kuris orientuotas ne į ekonomikos gaivinimą, o į strateginių reformų įvairiose srityse finansavimą.
Šiais metais svarbiausias Vyriausybės uždavinys bus Lietuvos valios priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų sutelkimas, teigė I.Šimonytė.
Taip pat, anot jos, bus svarbūs sprendimai, didinantys atsparumą krizėms, sprendimai užtikrinantys šalies apgynimą bei energetinę nepriklausomybę, pažadų, duotų piliečiams per 2020 metų Seimo rinkimus, įgyvendinimas.
Planuojama pateikti Seimui svarstyti viešojo administravimo pertvarką numatančias pataisas, naująją ilgalaikę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, toliau bus siūlomi su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma susiję projektai.
Taip pat šiemet Seimui ketinama pateikti pataisas, numatančias, kad valstybine žeme turės rūpintis savivaldybės.
„Seimui planuojame dar šioje sesijoje pateikti įstatymo pataisas, kur atsakomybė už valstybinės žemės disponavimą būtų perduotas savivaldai. Manau, tai yra viena svarbiausių reformų šiais metais“, – tvirtino premjerė.
Vyriausybė, anot I.Šimonytės, be kita ko sieks švelninti padarinius, susijusius su karu Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai paskelbtomis sankcijomis.
Neatsisako mokesčių reformos, žaliojo kurso
Seimo opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis pažymėjo, jog Vyriausybė taip ir neperžiūrėjo mokestinės sistemos.
„Tai, ką matome čia Seime iš pateikinėjamų projektų, yra tokie fragmentiški, atskirti mokesčių sistemos lopymai, jeigu taip galima pavadinti, – pridėtinės vertės mokesčiai, NPD ir to sisteminio požiūrio šiek tiek trūksta“, – kalbėjo parlamentaras.
I.Šimonytė atsakė, kad darbas, susijęs su pajamų apmokestinimu, išimčių pagrįstumu ir jų naikinimu, nėra pasibaigęs, bet, anot jos, prioritetai dabar kiti.
„Dabar mes turime neplanuotą ir neprognozuotą šoką, kuris keičia mūsų biudžeto kalkuliacijas tas, kurias turėjome rudenį, kečia mūsų ekonomikos perspektyvas ta prasme, kad augimas bent šiais metais bus gerokai nuosaikesnis pagal centrinį scenarijų, kuris yra nebe rizikų.
Situacija energetikos rinkoje nepanašu, kad pradėtų šiais metais gerėti. Dėl tos priežasties Vyriausybė neatsisako savo planų spręsti ilgalaikius klausimus, bet ilgalaikis klausimas toks ir yra, kad tai nėra tai, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – komentavo politikė.
Ji pažymėjo, kad Vyriausybė su mokesčių sistemos peržiūra susijusius projektus Seimui pateiks galbūt jau šį rudenį.
Su žaliųjų mokesčių paketu ministrų kabinetas, anot premjerės, bandys iš naujo.
Bandysim iš naujo.
„Seimui yra pateiktas žaliųjų mokesčių paketas. Vienas Seimas – ačiū – pradėjo svarstyti. Kitas nemalonėjo net pradėti svarstyti. Va, jums prašau, sisteminis sistemos sisteminimas, bet jūs kažkaip nusprendėte, kad nėra kur skubėti, nes čia kažkaip mokesčiai neįdomu. Čia ne jums asmeniškai sakau, toks jau yra politinės bendruomenės nusiteikimas.
Bandysim iš naujo, šiuos sprendimus priimti reikės ne tik, kad būtų sprendžiami ilgalaikiai klausimai, bet ir dėl to, kad šios reformos yra ES finansavimo sąlyga“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tiki, kad daug problemų išspręs sveikatos reforma
Atstovė iš opozicijos, socialdemokratė Orinta Leiputė klausė, ar tai, kad 2022 metais medikų algos vidutiniškai augs 55–90 eurų, sustabdys medikų migraciją, jų išėjimus iš darbo.
„Ne, nesustabdys nei 50, nei 100 eurų, matyt, šitų problemų neišspręs“, – politikei atsakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, yra viltis, kad gydytojų ir medikų slaugytojų trūkumą įstaigose padės spręsti reformas sveikatos apsaugos sistemoje: „Įskaitant tinklo peržiūrą, paslaugų persiskirstymą, ypatingai išskirčiau ambulatorinių paslaugų susigrąžinimą į mažąsias savivaldybes ir paslaugų plėtrą savivaldybėse.“
Medikai, anot jo, traukiasi iš darbo, emigruoja, nes nėra užtikrinti, kad įstaiga, kurioje jie dirba, turi ateitį.
Pernai Lietuvos ekonomika augo sparčiai, gerėjo darbo rinkos rodikliai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos registruotas gyventojų sumažėjimas ir padidėję neteisėtos imigracijos srautai, skelbiama ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad 2021 metais bendrasis vidaus produktas sudarė 55,3 mlrd. eurų to meto kainomis.
Augo infliacija, mažėjo gyventojų
„Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą“, – rašoma dokumente.
Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui.
Pirminiais duomenimis, palyginti su 2020 metais, prekių eksportas padidėjo 20,5 proc., importas – 29,5 procento. Tačiau pernai užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 procento.
Anot ataskaitos, labiausiai – 26,2 proc. – didėjo su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, transporto prekių ir paslaugų kilo 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 11,5 proc., beveik 60 proc. augo šilumos energijos kainos.
Per metus šalyje gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst., arba 0,6 procento.
Nurodoma, kad tai lėmė neigiama natūrali kaita, ypač padidėjęs mirtingumas, kurį nemaža dalimi sąlygojo ir COVID-19. Emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 22,7 proc. daugiau negu užpernai.
Vyriausybė savo veiklos ataskaitą Seimui teikia kasmet.
