Apie tai, kad G.Nausėda su sutuoktine Diana Nausėdiene nesikraustys į prezidentinę rezidenciją Turniškėse, pranešė prezidentūros kanclerė Algė Budrytė.
„Prezidentas priėmė sprendimą nesikelti į Turniškėse esančią rezidenciją ir likusią kadencijos dalį ketina gyventi savo namuose Vilniuje“, – nurodė ji.
Architektų išvados
Pasak A.Budrytės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
„Prie dabartinio prezidento namo Vilniuje VAT specialistai jau prieš kurį laiką buvo įrengę visus prezidento saugumui užtikrinti ir saugumu besirūpinančių pareigūnų tinkamam darbui būtinus sprendimus.
Prezidento nuomone, rezidencija Turniškėse galėtų tapti ne tik prezidento šeimos gyvenamąja vieta, tačiau ir vieta Lietuvos bei užsienio svečių priėmimui, kurioje vyktų atitinkami nedideli protokoliniai renginiai.
Tačiau architektams pateikus savo išvadas apie dabartinę pastato būklę ir galimus jos atnaujinimo variantus, tam būtinų lėšų kiekis yra per didelis atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir šalies biudžeto prioritetus“, – komentavo Prezidento kanclerė.
Rezidencijos atnaujinimui anksčiau numatyti 359 tūkst. eurų liks valstybės biudžete.
A.Budrytės teigimu, artimiausiu metu prezidentūra inicijuos atitinkamų institucijų diskusiją dėl Turniškių rezidencijų ir joms skirtų žemės sklypų panaudojimo.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais.
Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Dalia Grybauskaitė.
Rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Dalia Grybauskaitė.
Prezidento rezidencijos gyvenamasis plotas yra 323 kv. m., iš jų rūsių plotas sudaro 90 kv. m.
A.Budrytė sakė, kad reikšmingesnis rezidencijos atnaujinimas buvo daromas R.Pakso kadencijos metais.
Per pastarąjį dešimtmetį rezidencijoje daryti pakeitimai buvo susiję tik su jos energetiniu efektyvumu – buvo keičiami langai, šiltinamos sienos.
„Pastaruoju metu išlaidos nenaudojamų rezidencijų išlaikymui siekdavo po kelis tūkstančius eurų per metus – minimaliai jų priežiūrai bei būtinosioms komunaliniams mokesčiams“, – aiškino Prezidento kanclerė.
Alsuoja buvusiu laiku
Vos išrinktas prezidentu G.Nausėda tikino, kad kraustysis į šalies vadovo rezidenciją Turniškėse.
Tačiau prezidento šeima to taip ir nepadarė, nes G.Nausėdai pastatas „alsuoja buvusiu laiku“.
Šalies vadovas liko gyventi savo namuose Pavilnyje.
Kraustysis su augintine
Vos paskirta premjere I.Šimonytė sulaukė klausimų, ar kelsis gyventi į Turniškes.
Čia esanti vyriausybinė rezidencija praktiškai ketverius metus stovėjo tuščia, nes premjero pareigas ėjusio Sauliaus Skvernelio šeima joje negyveno.
Rezidencijoje trumpam ji buvo apsistojusi, kai S.Skvernelio nuosavuose namuose vyko remontas.
„Kadangi tinkamas mano apsaugojimas keltų tam tikrų problemų ir neprasmingų investicijų, tai man tiesiog siekiant užtikrinti sklandų tarnybos darbą teks keltis į Turniškes“, – kalbėjo ji.
Į premjero rezidenciją naujoji Vyriausybės vadovė kraustysis su naująja augintine jorkšyro terjere Perla.
Restauruos Žemėlapių salę
Prezidento kanceliarija įsigijo kitų jai priklausančių patalpų atnaujinimo darbus.
Buvo skelbtas viešasis pirkimas pagrindiniame Prezidentūros rūmų pastate Daukanto aikštėje esančios Žemėlapių salės restauravimo darbams atlikti.
Jį laimėjo Vytauto Kubiliaus individuali įmonė, pasiūliusi 23 324,43 eurų įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (PVM) kainą.
„Salė nebuvo restauruota nuo pat rūmų atidarymo pradžios 1997 metais. Šiems restauravimo darbams gautas Kultūros paveldo komisijos pritarimas. Darbai atliekami siekiant išsaugoti gerą pastato būklę ir ateities kartoms“, – teigė A.Bubnelis.
Šiems restauravimo darbams gautas Kultūros paveldo komisijos pritarimas.
Bus remontuojamos ir administracinės patalpos sostinės Žalgirio gatvėje.
Jose įsikūręs prezidentūros transporto skyrius – ten laikomi prezidentūrai priklausantys automobiliai, dirba keli skyriaus administracijos darbuotojai.
Kaip nurodė A.Bubnelis, siekiant atsakingai ir efektyviai valdyti prezidentūrai priklausantį turtą, dalimi šių patalpų naudojasi kitos institucijos.
VAT pagal panaudos sutartį yra perduota naudotis 1037,63 kv. m, Vyriausiajai rinkimų komisijai – 201,11 kv. m ir Informacinių technologijų tarnybai – 142, 28 kv. m.
„Didžioji dalis Žalgirio g. 133 administracinio pastato nebuvo remontuota nuo tada, kai jomis pradėjo naudotis prezidentūra, t.y. daugiau nei 25 metus. Remonto darbus šiame pastate atliks viešojo pirkimo, atliekamo skelbiamos apklausos būdu, remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi atsirinkta įmonė. Jos pasiūlyta darbų kaina yra 35 606,32 eurų su PVM. Pirkime dalyvavo 12 pretendentų“, – sakė G.Nausėdos atstovas žiniasklaidai.
Pasiūlyta darbų kaina yra 35 606,32 eurų su PVM.
