I.Šimonytė antradienį Seime žurnalistams sakė norinti paraginti, kad Konstituciją skaitytų ne tik prezidentas, bet ir Seimo nariai bei Vyriausybės vadovas.
Anot jos, prasidėjus COVID-19 krizei Seimas padidino Vyriausybei galimybes skolintis vien todėl, jog išlaidos nebuvo pakeistos, pajamos nebuvo surenkamos.
„Natūralu, kad Vyriausybei būtų tekę bet kuriuo atveju didelę dalį išlaidų dengti skolintomis lėšomis. Bet dabar Vyriausybė drąsiai prisiima papildomus įsipareigojimus, tuos, kurie nėra numatyti Biudžeto įstatyme. Mano nuomone, manipuliuodama ir iš esmės pažeisdama Biudžeto įstatymo nuostatas. Ir įstatymas turėtų būti patikslintas vien jau tam, kad mes iš viso turėtumėme supratimą, kokią skolos naštą mes prisiimame tam, kad padėtumėme savo ekonomikai, ir kokioms priemonėms ta skola bus paskirstyta: kiek mokesčių mažinimui, kiek išlaidų didinimui, kokių išlaidų didinimui, kokio rezultato mes siekiame“, – akcentavo Seimo Audito komiteto pirmininkė.
Bet dabar Vyriausybė drąsiai prisiima papildomus įsipareigojimus, tuos, kurie nėra numatyti Biudžeto įstatyme. Mano nuomone, manipuliuodama ir iš esmės pažeisdama Biudžeto įstatymo nuostatas.
Dabar I.Šimonytei atrodo, kad Vyriausybė susikūrė sau 5 mlrd. eurų rezervą. Iš jo G.Nausėdai pasiūlė 500 mln. eurų išleisti.
„Kaip kas išmano, taip tas tuos pinigus be jokio tokio vaizdo, sakyčiau, į visas keturias puses ir dalina. Mano nuomone, tai yra ir neatsakinga, ir nesuprantama, ir neatitinka Konstitucijos“, – mano opozicinės Seimo konservatorių frakcijos atstovė.
Nori surišti rankas
R.Karbauskio teigimu, opozicijos noras surišti Vyriausybei ir Seimui rankas yra tikslinis.
„Jie norėtų padaryti taip, kad Vyriausybė neturėtų galimybės greitai priiminėti racionalius sprendimus. Ir mums atrodo, kad tai yra greičiau siūlymai, kurie nukreipti prieš Lietuvos visuomenės interesą, o ne tam, kad būtų laikomasi kokio nors įstatymo ar Konstitucijos. Šneka tie, kurių veiksmai 2008–2009 metais pripažinti kaip Konstitucijos pažeidimas mažinant pensijas ir taip toliau“, – komentavo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas.
Paklaustas, kodėl taip sunku patikslinti šių metų valstybės biudžetą, R.Karbauskis aiškino besitikintis, kad Lietuva iš ekonominių problemų išeis viena greičiausiai Europos Sąjungoje ir turėsime minimalius nuostolius dėl koronaviruso pandemijos.
„Nes jeigu būtų daroma taip, kaip siūlo konservatoriai, mūsų nuostoliai iš tikrųjų būtų daug didesni. Aš manau, kad jie sąmoningai skleidžia informaciją būtent hiperbolizuodami rizikas ir galimas pasekmes. Jie sąmoningai bando sukurti neigiamą visuomenės įsivaizdavimą dėl to, kas mūsų laukia. Tai yra sąmoninga veikla. Tai yra nukreipta į tai, kad Lietuvoje būtų kuo blogiau. Ir aš tuo juos kaltinu“, – pažymėjo R.Karbauskis.
Aš manau, kad jie sąmoningai skleidžia informaciją būtent hiperbolizuodami rizikas ir galimas pasekmes. Jie sąmoningai bando sukurti neigiamą visuomenės įsivaizdavimą dėl to, kas mūsų laukia.
„Spėlioti nėra reikalo“
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, skolinamasi ne tam, kad pravalgytumėme pinigus, o po to galvotumėme, kaip tas skolas grąžinti.
„Tai yra investicijos. Bet kokiu atveju investicijos tiek į mūsų žmones, tiek į ekonomiką, mūsų pramonę, technologijas ir investavę mes gausime grąžą“, – tikino jis.
Anot S.Skvernelio, galima remtis įvairiomis prognozėmis dėl valstybės skolos lygio. Tačiau jos esą kas du tris mėnesius keičiasi, tad Vyriausybės vadovas ragino nespėlioti.
„Tai gali būti ir, be abejo, bus ūgtelėjimas. Bet tai tikrai ne iki tos ribos, kur kas nors grėstų arba reikėtų imtis kokių nors radikalių priemonių. 42–44 procentai nuo bendrojo vidaus produkto tai gali būti. Bet kol kas spėlioti tikrai nėra reikalo“, – sakė S.Skvernelis.
42–44 procentai nuo bendrojo vidaus produkto tai gali būti. Bet kol kas spėlioti tikrai nėra reikalo.
Vaizdas – aiškus
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigė, kad šalies vadovas yra minėjęs, jog iki liepos galutinai apsisprendus dėl visų papildomų ekonomikos skatinimo priemonių, valstybės biudžetas nusipelno būti peržiūrėtas ir atnaujintas.
Paanalizavus skaičius ir įvairių institucijų vertinimus, pasak S.Krėpštos, susidaro pakankamai aiškus vaizdas, kokia bus valstybės skola.
Jis priminė, kad prieš dešimtmetį irgi turėjome krizę ir skola išaugo keletą kartų.
„Net ir tuo metu, kai mokesčiai buvo didinami, o išlaidos buvo mažinamos. Skolos augimą lemia ne tam tikri vienkartiniai elementai, o bendras atsakas į ekonomikos susitraukimą. Ir jeigu mes efektyviai sumažiname ekonomikos susitraukimą, tai, be abejo, skola ir mažiau išaugs, ir greičiau atsigausime. Jeigu vis dėlto reaguosime į krizę neefektyviai, tada turėsime tikrai ilgesnį ekonomikos nuosmukį, didesnį nedarbą ir, neduok Dieve, didesnę emigraciją, kurią turėjome prieš dešimt metų“, – kalbėjo G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
