Pirmadienį ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė nedalyvausiantis TS-LKD vidiniuose kandidato į prezidentus rinkimuose. Tuo metu I.Šimonytė ir V.Ušackas galimybės gauti konservatorių paramą neatsisakė ir informavo besikausiantys tarpusavyje TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose.
Politikos apžvalgininkas V.Savukynas LRT.lt teigė, kad I.Šimonytė turėtų laimėti TS-LKD pirminius prezidento rinkimus ir tapti konservatorių remiama kandidate į šalies vadovus. Anot jo, I.Šimonytę galima vadinti favorite, įvertinus TS-LKD skyrių paramą: buvusią finansų ministrę parėmė 37 partijos skyriai, o V.Ušacką – 27.
„Dabar tikėtis, kad būtų kokie nors ryškūs postūmiai, tikriausiai vargu ar galėtumėte. Man atrodo, kad I.Šimonytė nugalės pirminiuose partijos rinkimuose, nebent V.Ušackas turi kažkokią slaptą strategiją, kaip per pusantro mėnesio pakeisti konservatorių nuomonę, bet tai sunkiai tikėtina“, – teigė V.Savukynas.
Jam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto lektorius politologas G.Česnakas. Pasak jo, V.Ušacko šansus laimėti konservatorių paramą prezidento rinkimuose mažina ir tai, kad politikas neatsako, ar eitų į rinkimus be TS-LKD vėliavos.
„V.Ušackas neatsakė į klausimą, jei partijos sprendimas bus kitoks, ar jis tada nekandidatuos prezidento rinkimuose savarankiškai. Iš kitų partijos narių komentarų galima matyti, kad labiau palaikoma yra I.Šimonytė, bent jau partijos viršūnėse“, – pažymėjo G.Česnakas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vygaudas Ušackas meta iššūkį Ingridai Šimonytei: „Kol kas negirdėjau apie jos viziją“
Lygybės ženklo dėjimas tarp I.Šimonytės ir konservatorių gali politikei atsirūgti, jei ji sieks prezidento posto, nes TS-LKD parama yra ribota – konservatorių atstovus visuomenė arba myli arba jų nekenčia
Pakišti koją gali ir panašumas į D.Grybauskaitę
Politologas G.Česnakas tvirtino, kad I.Šimonytė turėtų suvokti, kad, jei jai pavyks tapti TS-LKD kandidate į prezidentus, vien mojuoti konservatorių vėliava gali tapti klaida, mat laimėti rinkimus leistų platesnis rėmėjų ratas.
„Būtina surasti tam tikrą balansą tarp partijos ir tarp nepriklausomo kandidatavimo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Tiesa, pasak politologo, I.Šimonytės koziriu prezidento rinkimuose galėtų tapti jos įvaizdis, komunikavimo manieros, kuriose, anot G.Česnako, nematyti pompastikos.
„I.Šimonytės kalba, kai ji paskelbė apie dalyvavimą TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose, akivaizdžiai nebuvo surepetuota, mažiau dramatizmo, mažiau populizmo, o tiesiog darbo vietoje paskelbta apie kandidatavimą, nuoširdžiai atsakyta į žurnalistų užduotus klausimus. Paraleliai nebuvo pateikta labai išsami programa, apie kurias kalba kiti kandidatai. [...] I.Šimonytės pranešimas buvo mažiau populistinis, o tai gali suteikti tam tikro nuoširdumo, asmenybės originalumo elementą, kuris galbūt visuomenei bus patrauklus“, – kalbėjo G.Česnakas.
V.Savukynas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad lygybės ženklo dėjimas tarp I.Šimonytės ir konservatorių gali politikei atsirūgti, jei ji sieks prezidento posto, nes TS-LKD parama yra ribota – konservatorių atstovus visuomenė arba myli arba jų nekenčia. Be to, politikos apžvalgininko teigimu, I.Šimonytei problemų kovoje dėl šalies vadovo pozicijos gali sukelti ir jos lyginimas su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite.
„Abi moterys, abi neištekėjusios, abi ekonomistės, ir I. Šimonytė taptų tam tikra D.Grybauskaitės tąsa, juo labiau kad I.Šimonytė nekritikuoja D.Grybauskaitės, daug kur paremia. Ar žmonės iš tiesų nepasigedo permainų, kyla didžiulis klausimas, nes, atrodo, permainų, kitokio prezidento Lietuvoje negu turėjome dešimt metų poreikis yra. Taigi nėra aišku, kaip I.Šimonytei pavyks išspręsti šį klausimą“, – aiškino V.Savukynas.
G.Česnakas ir V.Savukynas sutarė, kad dar viena kliūtimi I.Šimonytei gali tapti krizinės ministrės etiketė.
„Jai tai būtų labai didelis iššūkis, nes jau dabar galime matyti parlamente, kaip kuriamos komisijos krizių priežastims aiškintis ir, be abejo, tie, kurie buvo ministrais tuo metu, bus apklausiami, apie tai bus kalbama, eskaluojama. Tokiu atveju, „valstiečiai“ ir jų kandidatas į prezidentus įgyja galimybę kritikuoti I.Šimonytę dėl pensijų karpymo, kad krizė įveikta neefektyviai. Rinkėjai neturi geros atminties, kad pažvelgtų dešimt metų atgal ir prisimintų, kaip viskas tiksliai vyko, tad I.Šimonytei minėti tyrimai taps didžiuliu iššūkiu“, – aiškino G.Česnakas.
Dešiniųjų flange mato neeilinį susidūrimą
V.Savukynas LRT.lt neslėpė manantis, kad I.Šimonytė prezidento rinkimuose turėtų neblogus šansus patekti į antrą rinkimų turą. Tiesa, pašnekovo manymu, politikė kovotų dėl centro dešinės rinkėjų, o čia kova tarp kandidatų būtų labai atkakli.
„Nebejotinai ji turi šansų patekti į antrą rinkimų turą. Dabar mes matome, kad konservatorių rinkimuose dalyvaus ir V.Ušackas, bet klausimas kyla, jei jis pralaimės prieš I.Šimonytę, ar jis pasitrauks iš prezidentinių rinkimų. Tikriausiai to nebus ir mes centro dešinėje turėsime tris stiprius kandidatus – I.Šimonytę, G.Nausėdą ir V.Ušacką. Jie turės dalintis minėto elektorato balsais ir čia, man regis, viską lems ne dešimtys tūkstančių, o tūkstančiai, gal net keli šimtai balsų“, – tvirtino politikos apžvalgininkas.
Vis dėlto, pasak V.Savukyno, jei I.Šimonytei prezidento rinkimų finale tektų susikibti su „valstiečių“ kandidatu, politikė pergalės neišplėštų.
„Jei I.Šimonytė pateks į antrą rinkimų turą, o, sakykime, kitas kandidatas antrame ture būtų Saulius Skvernelis, tuomet akivaizdu ir tą mes matome iš rinkimų praktikos, kad tokiu atveju ji tikrai nelaimės prezidento rinkimų, nes ji bus vertinama kaip Tėvynės sąjungos kandidatė“, – pažymėjo V.Savukynas.
Politologas G.Česnakas apie I.Šimonytės galimybes patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą kalbėjo atsargiau.
„Jeigu I.Šimonytė tampa konservatorių kandidate į prezidentus, o V.Ušackas pasitraukia, nekandidatuoja, mes dešiniajame spektre bent kol kas turėtume du galimus kandidatus – G.Nausėdą ir I.Šimonytę, o kairiajame spektre tikriausiai turėtume S.Skvernelį. Tada kyla klausimas, su kuo S.Skvernelis varžytųsi – ar tai būtų G.Nausėda, ar I.Šimonytė. Tačiau dabar yra daug laiko ir sunku prognozuoti“, – svarstė politologas.