P.Mačiulio teigimu, vertindamas Vyriausybės priemonių planą prezidentas atsižvelgia į tai, kiek jis atitinka ir atliepia Gerovės valstybės tikslus.
Esą reikia teisingesnės mokesčių sistemos, griežčiau kovoti su šešėliu, korupcija, viešųjų lėšų švaistymu, šalinti nebaudžiamumo apraiškas, pakelti politinės kultūros standartus.
„Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra kalbama apie tam tikrus būtinus procesus iš paminėtųjų, tačiau nėra esminės sąlygos, kuri nulemtų viešųjų paslaugų kokybės didėjimą – padidinti perskirstymo per Bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį.
Kai neišsikeli konkretaus tikslo, įgalinančio padidinti viešųjų paslaugų kokybę gyventojams – kyla abejonių kiek patikimas yra toks priemonių planas“, – interviu 15min sakė prezidento Vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.
Greičiai galėtų būti spartesni
– Kovo 20-ąją sukaks šimtas dienų nuo tada, kai prisiekė ir darbą pradėjo ministrų kabinetas. Kaip prezidentas vertina jo veiklos startą?
– Vyriausybė startavo sudėtingomis aplinkybėmis, tad svarbiausia jos pirmųjų 100 dienų užduotis buvo pandemijos suvaldymas.
Susirgimų skaičius, kurį matome šiandien Lietuvoje, rodo, kad su užduotimi tvarkomasi gana sėkmingai.
Be abejo, priemonės, kurių turėjo imtis Vyriausybė, turi savo kainą, pirmiausia šalies ekonomikai.
Todėl vertinti sėkmę teisingiausia būtų iš kiek ilgesnės perspektyvos – kaip pavyks įgyvendinti vakcinavimo procesą, kaip pavyks amortizuoti karantino poveikį žmonių gerovei, verslui, kaip sėkmingai pavyks atkurti šalies gyvenimą ir ekonomiką.
Atsakymus į šiuos klausimus, matyt, turėsime vasarą.
Atsakymus į šiuos klausimus, matyt, turėsime vasarą.
Iš svarbiausių darbų, kuriuos norėtųsi išskirti, yra 2021 metų biudžeto projekto tikslinimas ir biudžeto tvirtinimas praėjusių metų pabaigoje.
Šis darbas buvo atliktas produktyviai – buvo numatyta didesnė parama sveikatos sektoriui, pagalba gyventojams ir verslui dėl pandemijos bei didesnės lėšos pensijoms.
Prezidento nuomone, net ir pandemijos akivaizdoje būtina siekti strateginio tikslo sumažinti nepriimtinai didelį pensininkų skurdą ir taip siekti didesnio teisingumo.
Reikšminga yra ir Vyriausybės iniciatyva siekti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Tai nelengvas, bet labai svarbus Lietuvos ateičiai darbas.
– Kokius svarbiausius ligšiolinius ministrų kabineto darbus, veiklos aspektus G.Nausėda galėtų išskirti kaip geriausius, pateisinusius lūkesčius? Kas Vyriausybei, jo nuomone, kol kas nepavyko, kur lūkesčiai dar nepateisinti?
– Ministrų kabineto veikla pirmąsias 100 dienų iš esmės buvo koncentruota į pandemijos valdymą – tad ir labiau ar mažiau pasisekusius dalykus galime kol kas vertinti tik šiame lauke.
Susirgimų skaičiaus stabilizavimas yra, turbūt, svarbiausias pasiekimas, po kurio jau galime kalbėti apie palaipsnį ekonomikos atvėrimą.
Kitą vertus, prezidentas ne kartą pabrėžė, kad karantinu pandemiją galime tik laikinai pristabdyti, o įveikti ją yra vienintelis kelias – vakcinavimas ir visuomenės imuniteto sukūrimas.
Tad čia lūkesčiai keliami aukšti ir gaila, kad ne viskas einasi taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Vėluojame su vakcinavimo informacijos kampanija, trūksta centralizacijos, bendrų veiksmų.
Prezidentas ne kartą sakė, kad augant Lietuvą pasiekiančios vakcinos kiekiams, viskas priklausys nuo procesų sklandumo, bendros tvarkos.
Deja, šiandien matome, kad greičiai galėtų būti didesni ir tada nereikėtų rodyti pirštais vieniems į kitus ieškant kaltų.
SAM veikloje įžvelgia komunikacijos spragų
– Pristatydama galutinę, tai yra jau revizuotą siūlomo ministrų kabineto sudėtį, I.Šimonytė minėjo, kad prezidentas priekaištų turėjo visiems kandidatams, išskyrus vienintelį į užsienio reikalų ministrus pretendavusį Gabrielių Landsbergį.
O kaip yra dabar? Kuriems ministrams, šalies vadovo nuomone, dirbant reikėtų pasitempti? Kuriuos ministrus G.Nausėda išskirtų kaip dirbančius geriausiai, aktyviausiai?
– Pirmuosius 3 Vyriausybės darbo mėnesius prezidentas vertina kaip pasiruošimą būsimiems veiksmams – starto aikštelės kūrimą.
Tad 100 dienų yra tikrai per trumpas laiko tarpas, kad galėtum skirstyti ministrus į geriausius ir blogiausius, pateisinusius ar nepateisinusius lūkesčių.
Visi ministrai tikrai stengiasi ir dirba itin sudėtingomis sąlygomis. Ko norėtųsi palinkėti kai kuriems – tai didesnių ambicijų keliant sau tikslus – ir kalbant apie vakcinavimą, ir apie biudžeto, kitų reformų tikslus.
Kaip ir buvo prognozuota – Lietuvoje buvo prisiminta, kad turime Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Suformavusi pirmąjį nuo pandemijos nukentėjusiam verslui paramos paketą, ekonomikos ir inovacijų ministrė atliko labai svarbų darbą – reprioretizavo finansinius išteklius ministerijos srityje bei pasiūlė antrąjį paramos paketą, kuris apims ir ypač nukentėjusius ekonomikos sektorius.
Svarbu, kad visa parama kuo greičiau pasiektų nukentėjusius verslus. Kol kas tai tebėra siekiamybė.
2020 metų lapkričio 30 dieną prezidento iniciatyva buvo surengta politikų ir mokesčių ekspertų diskusija apie mokesčių sistemą ir būtinybę suburti plačią ekspertų grupę mokesčių klausimams spręsti.
Labai pozityvu, kad 2021 metų pradžioje finansų ministrė inicijavo tokios grupės sudarymą, pakvietė institucijas ir socialinius partnerius teikti pasiūlymus teisingesnei mokesčių sistemai sukurti ir numatė ambicingą diskusijų darbotvarkę, kurioje – ir pajamų nelygybės mažinimas, ir žaliasis kursas, ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas bei kitos svarbios sritys.
Svarbu, kad mokesčių siūlymai, kurie yra ypač reikalingi šiuo pandeminiu ir popandeminiu periodu, kai nedarbas yra išaugęs, būtų aptarti kuo skubiau ir dėl tokių pasiūlymų sprendimai priimti taip pat anksčiau, o ne metų pabaigoje.
Norėtųsi teigiamu aspektu pažymėti socialinės apsaugos ir darbo ministrės startą. Panašu, kad suformuota gero potencialo turinti politinė komanda.
Prezidentui aktualu tai, kad ministrė Monika Navickienė, įsipareigodama didinti žmonių su negalia gerovę, rado galimybių ketvirtojo viceministro, atsakingo už neįgaliųjų klausimus, atsiradimui savo politinėje komandoje.
Prezidentas viliasi, kad tokiu būdu žmonių su negalia žmogaus teisių, užimtumo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumo, būsto, viešosios infrastruktūros ir informacijos pritaikymo bei kituose klausimuose įvyks realiai apčiuopiamas ir neįgaliųjų gyvenimo kokybę pagerinantis pokytis.
– Prezidentui tiko ne visi kandidatai į ministrus – jo iniciatyva premjerė I.Šimonytė vietoje iš pradžių teiktų kandidatų į susisiekimo ir žemės ūkio ministrus pasiūlė naujas kandidatūras – M.Skuodžio ir K.Navicko, kurios ir buvo patvirtintos. Ar G.Nausėda patenkintas šių ministrų darbu?
– Ministrų darbą pirmiausia turėtų vertinti Vyriausybės vadovė.
Prezidento manymu, ir Susisiekimo, ir Žemės ūkio ministerijos yra tos, kurios per 100 dienų susikūrė labai neblogas starto aikšteles tolimesnei veiklai.
– Tvirtindamas Vyriausybę prezidentas išskyrė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, sakydamas, kad lengvatinis šimto dienų periodas jam taikomas nebus. Ar koronaviruso pandemijos metu į „karščiausią“ ministro kėdę sėdęs A.Dulkys pateisino G.Nausėdos lūkesčius? Kas ministro darbe tenkina prezidentą, o kas – ne?
– Lūkestis ministrui keliamas vienas – kuo greičiau, prarandant kaip galima mažiau žmonių gyvybių, įveikti pandemiją. Įvertinti tai galėsime kiek vėliau.
Žvelgiant strategiškai, pagrindinis šiuo metu turimas ginklas, kuris gali galutinai išvesti iš karantino suvaržymų ir nulemti galutinę pergalę prieš pandemiją ir yra skiepijimo programos sėkmė.
Skiepijimo programos sėkmę nulems trys pagrindiniai veiksniai: pakankamas vakcinų kiekis; vakcinavimo centrų pasirengimas skiepyti didelius srautus žmonių; efektyvi ir aiški komunikacija tiek su gyventojais, tiek su vakcinavimą įgyvendinančiomis savivaldybėms, kuris nulems ar pakankamas skaičius žmonių registruosis ir atvyks pasiskiepyti.
Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad vakcinų tiekimo ir naujų gamintojų autorizavimo klausimas šiuo metu yra prioritetinis Europos Komisijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) institucijų, ES šalių vadovų klausimas.
Nepaisant įvairių nesklandumų su kai kuriais vakcinų gamintojais, galima drąsiai teigti, kad vakcinų tiekimas artimiausiais mėnesiais išaugs kelis kartus.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos veikloje įžvelgiu tam tikrų strateginės komunikacijos spragų.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos veikloje įžvelgiu tam tikrų strateginės komunikacijos spragų.
Ne visi mūsų senjorai, kuriems vakcinos jau yra prieinamos, gauna informaciją apie galimybę pasiskiepyti, neturime veikiančios visuotinės registravimosi skiepams sistemos.
Taip pat pasigendu aiškaus, pagal geriausius vadybos standartus veikiančio vakcinavimo programą valdančio kompetencijos centro, kuris užsiimtų išskirtinai vakcinavimo valdymo klausimais, užtikrintų reikiamą pagalbą vakcinavimą vykdančioms savivaldybėms, analizuotų pasirodančias netolygaus vakcinavimo greičio apraiškas ir jas pašalintų.
Kova su dezinformacija – dar viena sritis, kur turėtume pasitempti. Šiems procesams, kurie turės reikšmingos įtakos vakcinavimo programos sėkmei, sustyguoti dar turime keletą savaičių.
Nebijo nepopuliarių sprendimų
– Per pirmąjį Vyriausybės veiklos trimestrą, matyt, G.Nausėda susidarė nuomonę apie tai, kokia premjerė yra I.Šimonytė? Ką prezidentas mano apie jos vadovavimą ministrų kabinetui, vykdomosios valdžios mašinerijai apskritai?
– Premjerės darbą prezidentas iš esmės vertina teigiamai – Ingrida Šimonytė turi darbo Vyriausybėje krizės sąlygomis patirties, nebijo priimti nepopuliarių sprendimų ir tai šiandieninėje situacijoje yra labai svarbu.
Svarbu stengtis palaikyti nuoširdų dialogą su kitomis valdžios institucijomis, opozicija, nes nuo to priklausys Vyriausybės darbo sėkmė ateityje.
– Akivaizdu, kad tarp prezidentūros ir Vyriausybės radosi tam tikrų įtampų ar nuomonių išsiskyrimo dėl vakcinavimo tempų, informavimo apie skiepijimą kampanijos, dėl to, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje, mokestinių pakeitimų ir panašiai. Kaip G.Nausėdai sekasi bendradarbiauti su Vyriausybe ir atskirais jos nariais?
– Ir su Vyriausybe, ir su atskirais jos nariais per pirmąsias 100 dienų susiklostė dalykiški santykiai.
Prezidentas periodiškai susitinka su premjere, asmeniškai bendrauja su ministrais.
Be abejo, nuomonės atskirais klausimais gali išsiskirti.
Prezidentas iš ministrų tikisi ambicijų pokyčiams, kurias jie demonstravo prieš tvirtinant Vyriausybę, įgyvendinimo. Jei tokių ambicijų ar noro permainų siekti greičiau pasigendama, prezidentas tai ir pasako.
– G.Nausėda turi darbo su dviem Vyriausybėmis – vadovautos Sauliaus Skvernelio ir dabartinės – patirties. Ar galima lyginti jų veiklą? Kokie esminiai skirtumai? Gal, prezidento manymu, esama kokių nors panašumų?
– Sudėtinga lyginti Vyriausybes, kurių vienos kadencija jau ėjo į pabaigą, o kitos tik prasideda. Pradedanti veiklą Vyriausybė visada turi daugiau galimybių siekti pokyčių, tad iš jos ir tikimasi daugiau.
Kadencijai einant į pabaigą politikams ryžto paprastai sumažėja, nes sprendimus lemti pradeda artėjantys rinkimai.
Kritika priemonių planui
– Kaip G.Nausėda vertina Vyriausybės pristatytą priemonių planą – dokumentą su ketveriems kadencijos metams planuojamais įgyvendinti darbais? Gal ko nors jame pasigedo?
– Vertindamas Vyriausybės priemonių planą prezidentas atsižvelgia į tai, kiek jis atitinka ir atliepia Gerovės valstybės – stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios Lietuvos valstybės – tikslus.
Šalies vadovas ne kartą sakė – tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, bendra joms skiriama mokestinių pajamų dalis turėtų padidėti nuo 30 proc. bent iki 35 proc. BVP.
Tam reikia sukurti teisingesnę mokesčių sistemą, kurioje neliktų nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų.
Taip pat būtina išmaniau ir griežčiau kovoti su šešėliu, korupcija, viešųjų lėšų švaistymu, šalinti nebaudžiamumo apraiškas, pakelti politinės kultūros standartus.
Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra kalbama apie tam tikrus būtinus procesus iš paminėtųjų, tačiau nėra esminės sąlygos, kuri nulemtų viešųjų paslaugų kokybės didėjimą – padidinti perskirstymo per BVP apimtį.
Kai neišsikeli konkretaus tikslo, įgalinančio padidinti viešųjų paslaugų kokybę gyventojams – kyla abejonių kiek patikimas yra toks priemonių planas.
Labai svarbu deramą dėmesį skirti savivaldos finansiniam savarankiškumui stiprinti, skatinti investicijas į regionus, stiprinti regionų tarybas.
Reikalingos ir finansinės-ekonominės analizės, ir konkretūs veiksmai bei sprendimai. Vyriausybės priemonių plane stokojama pastarųjų.
Tačiau bendrą vaizdą koks yra Vyriausybės požiūris į savivaldos finansinį savarankiškumą, regionų ekonominį augimą, pamatysime, kai bus pateiktas ES Atgaivinimo ir atsparumo didinimo fondo investicijų planas.
Prezidentui svarbioje skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje matomas siekis mažinti senjorų skurdą – įvesti vienišo asmens pensiją.
Tačiau Vyriausybės įsipareigojimas žmonėms didinti pensijų adekvatumą link europietiško pensijų dydžio ir sistemiškai tobulinti pensijų indeksavimo sistemą šiuo metu lieka neaiškus.
Taip pat lieka neaišku, kaip bus pasiektas ambicingas skurdo mažinimo tikslas.
Trūksta konkrečių įsipareigojimų ir siūlomų sprendimų dėl pajamų didinimo didžiausią skurdo riziką patiriantiems – vienišiems tėvams, asmenims su negalia.
Kovoje su skurdu, svarbiu Vyriausybės įsipareigojimu prezidentas laiko socialinių paslaugų prieinamumo didinimą ir socialinio darbo plėtrą.
Sveikintina tai, kad numatyta tobulinti LR prezidento viešai aktualizuotą nedarbo socialinio draudimo sistemą, siekis nustatyti priemones darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas.
Numatyta optimizuoti Užimtumo tarnybos funkcijas ir įsivardinta, tik, deja, be konkrečių aiškių įsipareigojimų, taikyti priemones, užtikrinančias tvarią asmenų integraciją į darbo rinką.
– Ko prezidentas tikisi iš tolimesnės Vyriausybės veiklos? Kokius svarbiausius darbus skatins įgyvendinti?
– Vakcinavimo programa – vienas svarbiausių valstybės uždavinių per pastaruosius 30 metų. Ambicinga ir sėkminga vakcinavimo programa yra faktorius, kuris darys didžiausią įtaką mūsų piliečių sveikatai ir visos ekonomikos raidai šiais metais.
Atitinkamai, tiek Vyriausybė, tiek ir kitos institucijos turi vieningai ir sutelktai siekti, kad vakcinavimo procesas vyktų kuo sklandžiau.
Šiam tikslui pasiekti turi būti skirti reikšmingi žmogiškieji ir finansiniai resursai, viskas turi būti valdoma ypač profesionaliai, nes investicijos į sėkmingą vakcinavimo programą neabejotinai atsipirks su kaupu.
Mokesčių srityje būtina padidinti teisingumą. Šiuo metu pajamų mokesčiai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos, ir tai yra nepriimtina.
Problema ryški aukštų pajamų gavėjų grupėje ir reikia išspręsti.
Kartu su netaiklių mokesčių lengvatų atsisakymu viešosios pajamos, reikalingos kokybiškoms paslaugoms gyventojams, didėtų.
Taip pat būtina apsispręsti dėl mokestinių sprendimų, kurie padėtų popandeminiu periodu, ypač siekiant sumažinti aukštą nedarbo lygį ir padidinti dirbančiųjų pajamas. Šių sprendimų neturime prabangos nukelti į 2023–2024 metus, nes jų reikia būtent dabar.
Vyriausybė turi pateikti solidų šešėlinės ekonomikos mažinimo planą.
Konkurencija ekonomikoje turi būti skaidri, nes deklaracijomis šešėlio neišnaikinsi. Pelno mokesčio paskata sparčiau didinantiems darbo užmokesčio fondą yra žingsnis būtent šia linkme.
Vyriausybė per 2021 metus apsispręs dėl nacionalinio plėtros fondo koncepcijos. Tai yra dar viena prezidento specialaus dėmesio sritis.
Pandemija apnuogino Lietuvos galimybes operatyviai paskirstyti paramą nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
Mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę – tai ypač svarbus strateginis valstybės tikslas, nes šių sričių rodikliai vis dar ypač nedžiuginantys, o pandemija juos gali dar labiau pabloginti.
-
Moterų teisių įtvirtinimo asociacija sureagavo į G.Nausėdos pasisakymą: kova su smurtu prieš moteris grasina žodžio laisvei?
-
Prezidentas lietuvius ragina „nebestatyti barikadų“
-
G.Nausėda: svarstant naujus atlaisvinimus, svarbu nenustumti kultūros įstaigų į šalį
-
Prezidentas: Lietuva pradeda ruoštis gyvenimui po pandemijos
