Ir namai, ir muziejus
Ūkininko statybas tikrino kelios institucijos po to, kai dėl jų buvo gautas anoniminis skundas.
Atvirai apie savo kasdienybę socialiniuose pasakojantis ūkininkas P.Šiaučiūnas neslepia ir šios, jam nemalonios, istorijos.
Maždaug 400 kv. m pastate gyvena P.Šiaučiūnas su mama, o kitoje namo dalyje yra šeimos įkurtas muziejus.
Pasak P.Šiaučiūno, jis nėra valstybinis ir neturi muziejaus statuso, tačiau tiek J.Vienožinskio anūkei P.Šiaučiūno mamai, tiek jam pačiam svarbu išsaugoti dailininko atminimą.
Beje, P.Šiaučiūnas „YouTube“ paskelbtame įraše stebisi ir dėl to, kad šiam namui apskritai suteiktas kultūros paveldo statusas. Jame, pasak ūkininko, gyveno ne J.Vienožinskis, o jo tėvai, tuo tarpu žinomas tapytojas buvo pasistatęs namą greta. Tačiau jis sovietmečiu nugriautas, o jo vietą mena tik pastatytas koplytstulpis.
Siena buvo avarinės būklės
Problema yra tai, kad pastatas – senas, jam reikalingas remontas.
„Tapome savo namų įkaitais, nes pradėjome namo vidaus darbus. Mūsų buitis niekada nebuvo tvarkyta, gyvenome taip, kaip buvo kolūkio laikais ir galiausiai nusprendėme pasidaryti vidaus remontą.
Išorinė siena buvo supuvusi. Sutvarkėme šią problemą, kad nesugriūtų namas ir katės kiaurai nevaikščiotų. Ji buvo avarinės būklės.
Kalbant apie vidaus remontą, tam tikrai nereikia jokių leidimų, o ta siena, pagalvojome, kad jei pradėsime su visais projektais, viskas užsitęs mažiausiai metus ir daug kainuos“, – 15min sakė sakė P.Šiaučiūnas.
Vaizdo įraše jis teigia, jog pradėjus daryti remontą ir išėmus duris sugriuvo viena sienelė, o tada, pamatęs, kad yra išpuvusi kita siena, ją išardė.
-
Rekordas: pirmą kartą lietuviškame meno kūrinių aukcione už kūrinį buvo pasiūlyti 185 tūkst. litų
-
Suimti dailininko Justino Vienožinskio sodybą apiplėšę įtariamieji
-
Dailininko Justino Vienožinskio sodybos ir istorinių vertybių plėšimo byla jau teisme
-
Ūkininkas Petras kasdienybę rodo tūkstančiams gerbėjų „Youtube“: nežiūriu į ūkį kaip į verslą
-
Žinomo pastato Kaune rekonstrukcija kelia aistrų – nors viskas teisėta, gyventojai nerimsta
Turėjo nutraukti darbus
„Pagal tikrintojus, aš turėjau nutraukti statybas, kreiptis į paveldosauginkus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ruošti projektą, mokėti už tai, kad specialistai atvažiuotų ir pasakytų: jūs galite remontuoti ir jums galimai tai kainuos 10 tūkstančių eurų“, – teigė P.Šiaučiūnas.
Pasak jo, kelią, kurį reikia nueiti atliekant paveldosauginių pastatų rekonstrukciją, šeima žino – kiek seniau ūkininko mama sutvarkė ir bendruomenės reikmėms pritaikė buvusią daržinę. Tai – ilgai trunkantis ir brangus procesas.
Šiuo atveju ūkininkas jaučiasi nieko nepažeidęs, nes siena buvo avarinės būklės.
Anksčiau, pasak pašnekovo, juos ne kartą tikrino paveldosaugininkai ir pažeidimų nerado. Ūkininkui apmaudu, kad tikrintojai į duris pasibeldžia tik tuomet, kai baudžia, tačiau pasidomėti, kaip sekasi rūpintis saugomu objektu ar pasiūlyti pagalbą jie neskuba.
Pavyzdžiui, visam pastatui reikia atnaujinimo, tačiau patys žmonės tiek lėšų neturi, o valstybė saugomam objektui jų irgi neskiria: „Visi (tam skirti) pinigai „nusėda“ Vilniuje ar Kaune.“
Ketina bylinėtis teisme
P.Šiaučiūnas sako, kad namas sovietmečiu priklausė kolūkiui, jame buvo kilęs gaisras. Po nepriklausomybės jį atgavo P.Šiaučiūno seneliai ir nuo to laiko šeima čia ir gyvena. Ne tik gyvena, tačiau patys stengiasi išsaugoti J.Vienožinskio atminimą.
Ūkininkui pikta ir dėl to, kad tikrintojai pastatą vertina pagal dar kolūkio metu parengtą planą, kai tuo tarpu autentiškas namo išplanavimas buvo kitoks.
O dabar, kai pradėjome remontą, mes tapome nusikaltėliais. Nors be mūsų to namo nebūtų, jis būtų sugriuvęs.
Pasak pašnekovo, namo sienas šeima puikiai žino: kur yra ir kur nėra paveldas, kur – originali siena, o kur – kolūkio palikimas.
Ūkininko šeima per daug metų jau įdėjo nemažai lėšų – teko keisti langus, tvarkyti stogą: „O dabar, kai pradėjome remontą, mes tapome nusikaltėliais. Nors be mūsų to namo nebūtų, jis būtų sugriuvęs.“
„Kol kas baudos dar negavau, tačiau, mano žiniomis, ji jau formuojama ir sieks nuo 1700 iki 3500 eurų. Bet čia geriausiu atveju. Gali būti, kad siena bus atstatyta taip, kaip buvo, ir mums tiesiog pateiks sąskaitą. Yra tokia praktika, kad jei kažkas kažką nugriovė, jie turi teisę atstatyti ir pateikti sąskaitą.
Mes su tuo nesutinkame ir dėl baudos bylinėsimės teisme. Mano nuomone, tai, kas nutiko, nėra teisinga. Dėl visko kalta biurokratija, kai viena inspekcija nesusikalba su kita. Vieni sako: tvarkaisi ir tvarkykis. Kiti: bet jei sieną palietei, reikia leidimo“, – kalbėjo P.Šiaučiūnas.
Turėjo kreiptis į paveldosaugininkus
Kultūros paveldo departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus specialistė Rasuolė Kerbedienė sako, kad tikrinimas atliktas gavus anoniminį skundą.
„Buvo pranešta, kad vykdomi darbai be projektinės dokumentacijos. Taip ir buvo – nebuvo statybą leidžiančių dokumentų.
Šis objektas yra saugomas valstybės, jam nustatytos vertingosios savybės ir savininkas, norėdamas kažką daryti, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į mus. Tikrai visus konsultuojame ir patariame, ką reikia daryti, kaip, kokie dokumentai reikalingi“, – sakė specialistė.
R.Kerbdienė prisiminė, jog šeima puikiai ir pagal visus reikalavimus yra susitvarkiusi ūkinį pastatą, kuris skirtas bendruomenės reikmėms: „Su visais reikiamais dokumentais. Kas nutiko dabar – aš nežinau. Tarsi koks nesusipratimas.
Jie teigė, kad likvidavo avarinės grėsmės sieną ir kad ji griuvo. Jei buvo avarinė grėsmė, žmonės turėjo padaryti labai paprastą dalyką: kreiptis į mus su avarinės grėsmės likvidavimo darbų aprašu. Tada mes, nuvažiavę į vietą, patikriname, užfiksuojame ir toliau pagal aprašą galima tęsti darbus.“
Darbų kaina – įvairi
R.Kerbedienė sako, kad šiame name žmonės gyvena karta iš kartos, jiems niekas nedraudžia atlikti vidaus remonto darbų.
„Tai yra natūralu. Viduje nėra saugoma. Man labai keista (situacija), kad jie patys viską puikiai žino ir įvyko toks nesusipratimas.
Mūsų inspektorė su skyriaus vedėju buvo nuvykusi, jie konsultavo, parašė reikalavimą stabdyti darbus ir parengti projektinę dokumentaciją. Po to į mus jie nesikreipė, tad skambinsiu pati.
Bandysime bendrauti, kalbėtis ir ieškoti kelio, kad nereikėtų bausti“, – kalbėjo R.Kerbedienė.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, pasak pašnekovės, baudą skiria savo ruožtu už tai, kad nėra statybas leidžiančių dokumentų.
Kalbėdama apie saugomo objekto tvarkymo darbus specialistė teigė, jog jų yra įvairių, todėl teigti, kad visi jie yra labai brangūs, nebūtų teisinga.
„Yra tvarkybos darbai, remonto darbai. Taip, jei pastatas restauruojamas, tuomet tą daryti turi atestuotas specialistas ir šie darbai brangūs.
Bet yra ir paprastesnių būdų. Labai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai, nuo to, kokios vertingosios savybės. Tačiau tvarkyti paveldo objektą yra atsakomybė. Būtent todėl visada patariame kreiptis į mus ir klausti, kartu ieškoti sprendimų“, – sakė R.Kerbedienė.
