Jonaviečių šeima neskaičiuoja, už kokią sumą paramos jie jau nuvežė, tačiau kai bando skaičiuoti – ji siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Paramą Svajūnas ir Irma surenka iš draugų, įvairių Lietuvos įmonių, pavienių rėmėjų. Tačiau pora ne tik gabena humanitarinę pagalbą. Tuo pačiu jie keliauja po Ukrainos kaimus, miestelius, susipažįsta su žmonėmis.
„Nuo pat karo pradžios mano tikslas buvo ne tik parama, tačiau pažinti šalį, jos žmones“, – teigia Svajūnas. O jo žmona Irma suskaičiavusi: per pirmuosius karo metus jos vyras Ukrainoje praleido penkis mėnesius.
Praėjusią savaitę iš Ukrainos grįžę sutuoktiniai sako šį kartą pajutę kitokią vietos žmonių nuotaiką – po to, kai JAV priėmė sprendimą skirti paramą, ukrainiečiams tai tapo švente. Pilnos Lvivo kavinės, džiaugsmas, emocijos – viskas buvo labai juntama.
„Žmonės kalbėjo, kad dabar bus kitaip, kad kariai turės daugiau galimybių. Jiems tai labai svarbu. Žinoma, tuo pačiu jie suvokia, kad kol parama pasieks Ukrainą – dar praeis laiko. Tačiau atsirado viltis, kurios pastaruoju metu trūko. Kaip ir ginklų“.
Ukrainiečiams ši parama reiškia tai, kad jie galės taip netaupyti šovinių, nes būna, kad turi jų paskutinę dėžutę ir nežinia, atveš kitą ar ne.
Kariai pasakojo, kad net automatų trūko, dviese dalinosi vienu“, – sako jonaviečiai.
