A.Grinevičiūtė 1947 m. lapkričio 2 d. priėmė ir slėpė sužeistą nelegaliai gyvenantį Bronių Ralį. 1947 m. lapkričio 9 d. ji buvo sulaikyta ir pristatyta į SSRS MGB Lietuvos geležinkelių apsaugos valdybos Kauno geležinkelio stoties apsaugos skyrių. Trečią sulaikymo dieną A.Grinevičiūtė iššoko pro langą iš trečio MGB pastato aukšto ir pabėgo. Atsidūrusi laisvėje, ji iš namų pasiėmė reikalingiausius daiktus ir išvažiavo pas draugę į Kaišiadoris, o po mėnesio nuvyko į Estiją pas pažįstamą Jadvygą Reiman. Prieš išvykdama į Estiją, A.Grinevičiūtė Kaišiadorių stotyje pamatė moteriai iš krepšio iškritusį pasą, jį pasiėmė ir nusprendė juo pasinaudoti, kadangi jos pačios pasas sulaikant buvo paimtas. Svetimame pase ištaisiusi gimimo metus (po taisymo išėjo, kad jai 124 metai), įklijavusi savo nuotrauką, ant nuotraukos nupiešusi antspaudo kontūrus, ji tapo Joana Kubiliūniene.
1948 m. rugpjūčio 10 d. A.Grinevičiūtė traukiniu iš Estijos išvyko į Vilnių, tačiau jau kitą dieną traukinyje buvo sulaikyta. Pasinaudojusi tuo, kad sargyba užmigo, A.Grinevičiūtė persėdo į kitą traukinį, važiavusi atgal į Estiją. Nepasiekusi Talino, ji iššoko iš važiuojančio traukinio ir pasislėpė pažįstamos Lidijos Ivanovnos bute, kur netrukus vėl buvo sulaikyta.
1949 m. Estijoje A.Grinevičiūtė buvo nubausta 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėdama Komijos ASSR Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje Intoje ji perrašinėjo ir platino antisovietinius eilėraščius, laikraštėlį „Tautos taku“, pati išleido laikraštėlį „Tundros žiburėlis“, susirašinėjo su kitais lageryje kalėjusiais lietuviais. Lageryje turėjo slapyvardžius Sonata, Nata, Bitė. 1956 m. ji iš beržo tošies pagamino atviruką ir Šv. Velykų proga jį išsiuntė Intos pataisos darbų lageryje kalėjusiam Kostui Kovaliukui, slapyvardžiu Triumfas.
1956 m. A.Grinevičiūtė buvo paleista iš lagerio. Grįžusi į Kauną, tęsė antisovietinės literatūros platinimą, dėl ko 1958 m. buvo suimta antrą kartą. Tiriant A.Grinevičiūtės antisovietinę veiklą, saugumiečiai atliko kratą K.Kovaliuko bute, Intoje, kur rado A.Grinevičiūtės jam siųstą iš beržo tošies pagamintą atviruką-sveikinimą. Šis atvirukas ir kiti laiškai buvo persiųsti į LSSR KGB ir kaip daiktiniai įkalčiai prijungti prie A.Grinevičiūtės baudžiamosios bylos. A.Grinevičiūtė buvo nubausta trejiems metams laisvės atėmimo.
Išlikusiuose KGB dokumentuose duomenų apie tolesnį A.Grinevičiūtės likimą nėra. Tikėtina, kad drąsi ir rizikos nevengusi moteris, nugyveno įdomų ir turiningą gyvenimą. Žinoma, kad A.Grinevičiūtės brolis Balys Grinevičius 1944 m. buvo išvežtas darbams į Vokietiją, o 1947 m. jau gyveno Kanadoje, kur tapo Baliu Griniumi. Tėvas Jurgis Grinevičius 1944 m. sovietų valdžios suimtas ir nubaustas 7 m. laisvės atėmimu, mirė lageryje apie 1945–1947 m.
Su A.Grinevičiūtės nuotraukomis ir dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle.
