Tokias išvadas pateikė rekonstruotos Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos transporto srautų monitoringo bei ilgalaikės penkerių metų srautų prognozės rengėjai UAB „Atamis“.
Studijos rengėjai rugpjūčio–gruodžio mėnesiais tyrė automobilių srautus sankryžoje, juos stebėdami darbo dienomis rytinio piko metu nuo 7.30–8.30, perpiet 11.30–12.30 (šiuo laiku ir savaitgaliais) ir vakarinio piko metu 16.30–17.30.
Situacija sankryžoje filmuota dronais, tirtas eismas ir gretimose sankryžose. Nustatytas vidutinis 15 minučių sankryžos apkrovimas piko metu. Didžiausias vakarinis pikas nustatytas spalio mėnesį, apie 3150 automobilių. Paprastai skaičiai vakarinio piko metu dominuoja apie 2200–2400. Dienos bei savaitgalio piko metu skaičius siekė 2100.
Identifikuota, jog Centrinio keleivių terminalo (CKT), iš kurio plaukia keltai, gabenantys vilkikus, poveikis sankryžai nesąs didelis. Rytinio piko metu krovininių automobilių srautas neviršija 5,5 proc. sankryžos apkrovimo, vakarinio piko metu – 9 proc.
Statant CKT terminalą ir išplatinus esančią Minijos–Baltijos pr. sankryžą buvo numatyti antrojo etapo darbai, kalbėta apie būtinybę čia įrengti tunelį, kuris sunkiasvores mašinas nuvestų tiesiai į terminalą. Aiškėja, jog tokio poreikio nėra.
Tiesa, yra buvusi situacija, kuomet ties terminalu buvo paralyžiuotas eismas, mat sutriko keltų išplaukimas. Tuomet vilkikų eilės buvo užkimšusios miesto gatves.
Antradienį studijos rengėjai pasiūlė įrengti aikštelę, kurioje tokiais atvejais vilkikai galėtų laukti. Tam reikėtų apie 100 stovėjimo vietų. Toks pasiūlymas sukėlė diskusijų, mat ekstremalių situacijų, kuomet sutrinka keltų eismas per metus būnama tik kartą ar du ir investicijos tokiai aikštelei nueitų perniek.
Tunelio nebereikia
Studijos, kurią užsakė Uosto direkcija, išklausęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog ieškant scenarijų, kaip spręsti spūsčių klausimą, panašu, kad sprendimų reikia ieškoti ne po žeme, o ant žemės.
„Tos tunelio idėjos, kurios ilgą laiką buvo nekvestionuojamos, dabar po jūsų pristatymo nebetenka prasmės. Įrengiant, kaip buvo planuota, situaciją tik pablogintų.
Kyla klausimas, ar tie, kurie darė studiją anksčiau, nemokėjo aritmetikos ir panašių dalykų, ar čia kažkur kitur užkoduota situacija, – kalbėjo meras. – Ko gero, visi vienodai suvokiame, kad įvertinant visą modeliavimą, aiškiai galime pasakyti, kad be kompleksinių sprendimų kalbėti apie realius sprendimus sudėtinga. Galima padaryti tunelius, viadukus, bet jei bus kažkokios problemos su laivyba, nebus kur statyti sunkvežimių, užsikimš tuneliuose ir ant estakadų.“
Meras tikino esąs maloniai nustebintas, jog ieškodami kaltų dėl spūsčių šioje vietoje visi dairėsi į CKT, tačiau panašu, jog šaknys ne čia.
Meras siūlė svarstant transporto pralaidumo didinimo klausimus apsvarstyti pėsčiųjų tilto ties šia sankryža statybų klausimą.
„Jei negebėsime tris sankryžas padaryti pralaidžias, tai negelbės situacijos. Praėjusią savaitę, premjero vizito metu aiškiai išgirdau, kad visai atkarpai nuo Minijos gatvės iki Jakų žiedo sprendimai turėtų būti rasti, lėšos taip pat, tai labai įkvepiantis dalykas“, – sakė meras.
Ieškoma kitų sprendimų
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, jog ši studija ne emocijų pliūpsnis, o akivaizdūs faktai – dominuoja miesto, o ne uosto transportas.
„Kokį matau kompleksinį sprendimą – papildomų juostų įrengimą, šviesoforinės sistemos sureguliavimą, siekiant žaliosios bangos principo“, – sakė A.Vaitkus.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, jog artimiausiuose planuose – žaliosios bangos įdiegimas, interaktyvus sankryžų valdymas. Pastarąjį projektą ketinama realizuoti iki metų galo.
„Dėl Šilutės–Baltijos pr. sankryžos vyksta konkursas, artimiausiu metu darysime techninį projektą. Šie darbai turėtų prasidėti. Reikia daryti kompleksinį sprendimą, o ne tai, kad vieną sutvarkome, o kitas paliekame ir žiūrime, kas išeis“, – kalbėjo S.Budinas ir pridūrė, jog šiandien dar sunku pasakyti, reikia to tunelio, ar ne.
