Renginys vyko sostinės širdyje esančiame Vaidilos teatre, į kurį susirinko pora šimtų žmonių. I.Vėgėlės klausėsi marga publika.
Tarp susirinkusiųjų buvo buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, dainininkas Romas Dambrauskas, neseniai protesto mitingą prie Seimo surengęs verslininkas Raimondas Šimaitis, Seimo narys Aidas Gedvilas, buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas, žurnalistas Valdas Vasiliauskas, advokatas Rimas Andrikis ir kiti.
Čia būta nemažai savanorių, registravusių renginio dalyvius ir dalinusių I.Vėgėlės vėliavėles su vardu ir pavarde bei stilizuota V raide, taip pat buvo ir apsaugos darbuotojų. Jau iš anksto buvo aišku, kokio sprendimo laukti, nes buvo paruošta I.Vėgėlės reklaminės atributikos.
Pats renginys prasidėjo I.Vėgėlę pristatančiu filmu, kuriame buvo pasakojama kandidato biografija.
Toliau sekė atlikėjos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto dėstytojos Raimondos Narsejevos pasirodymas. Ji, akomponuojant pianistui, atliko Kipro Mašanausko dainą „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“.
Vėliau pristatytas vaizdo klipas, kuriame organizatoriai klausė įvairių žmonių, kokio prezidento reikia Lietuvai?
Pirmas ekrane pasirodė aktorius Ramūnas Cicėnas, aiškinęs, kad „prezidentas turi būti kaip tėvas“. Jame taip pat pasirodė ir galiūnas Žydrūnas Savickas, atlikėjai Violeta ir Vilius Tarasovai, ir kiti.
Apsisprendimas ir jo motyvai
Galiausiai ant scenos po R.Cicėno pristatymo žengė ir pats I.Vėgėlė, paskelbęs apie savo sprendimą dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.
„Atėjo laikas veikti. Veikti atvirai, veikti drąsiai. Lietuvai šiandien reikia stiprios, drąsios, tačiau atviros tautai lyderystės (...) Girdėdamas ir jausdamas daugybę Lietuvą mylinčių žmonių apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – sakė I.Vėgėlė.
Iki sprendimo paskelbimo jis bemaž pusvalandį kalbėjo, kad Lietuva tapo „nuvaldyta šalimi“, kurioje siekiama „išstumti krikščioniškąsias vertybes“, negailėjo kritikos valdžiai dėl arogancijos, per mažo dėmesio įvairioms sritims – sveikatai, švietimui, mokestinei politikai ir t.t.
„Griūvantys tiltai mūsų valstybėje – simbolis nutrūkusių ryšių tarp tautos ir ją valdančiųjų. Raudonos juostos ir geležiniai atitvarai kaip Vasario 16-ąją atskyrę valdžią nuo tautos tokiu atstumu, kad sumažinti atskirties mūsų santūriai tautai nepadeda ir jai neįprasti megafonai, streikai“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
„Iš drąsios šalies, kuria skelbėmės esą, beliko įžūlus, nesiskaitantis su žmonėmis, negirdintis jų politinis elitas, besimojuojantis arogancija, žongliruojantis manipuliacija, kad žemintų, priešintų, kad suskaldytų. Tapome nuvaldyta šalimi. Lietuvoje gyventojų mažėja taip sparčiai, kad pagal šį rodiklį užimame antrą vietą pasaulyje. Nebeliko pagarbos tėvystei, motinystei, emigracijos mažinimo, išeivių susigrąžinimo programos tėra šūkių rinkiniai“, – tęsė jis.
„Paramą jaunoms šeimoms, auginančioms mūsų ateitį, pakeitė prievarta, brukama lytiškumo ir LGBTQ propaganda“, – pridūrė jis.
I.Vėgėlė taip pat kritikavo ir Stambulo konvenciją, kurios parlamentas iki šiol nepatvirtino.
„Valstybinis totalitarizmas“
I.Vėgėlė susirinkusiesiems priminė ir įžymiąją kalbą per visuotinį advokatų susitikimą prieš dvejus metus.
„Prieš dvejus metus pasakiau kalbą ne dėl to, kad norėjau būti žinomas ar pastebėtas. Lietuvos Advokatūra jau tuo metu buvo tapusi žinoma ir tvirta žmogaus teisių gynėja (...) Prabilau, nes tiesiog nebegalėjau tylėti. Žmogaus žeminimas, jo orumo, teisių ir laisvių paniekinimas tiesiog badė akis ir turbūt ne man vienam“, – sakė I.Vėgėlė.
„Tais metais žmonių susipriešinimas pasiekė neregėtą mastą. Supratau, kad mes, kovojantys, stipriai rizikuojame savo gerbūviu, rizikuojame savo karjera, šeimos ramybe, bet kartu suvokiau, kad tik drąsūs ir ryžtingi žmonės gali išklibinti šį valstybinį totalitarizmą“, – pridūrė jis.
„Valstybiniu totalitarizmu“ jis įvardino valstybės ekstremaliosios situacijos vadovo, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir premjerės Ingridos Šimonytės „kasdienius pareiškimus“.
„Kas tautai draudžiama, kada leidžiama, kaip leidžiama. Supratau ir tai, kad ir nedidelis būrelis kompetentingų ir drąsių žmonių gali pasipriešinti valdžiai. Jai nepavyko visų mūsų marginalizuoti, apšmeižti, nepavyko visų mūsų sutrypti“, – kalbėjo advokatas.
Nepriklausomas kandidatas?
Kalbos pabaigoje I.Vėgėlė pareiškė savo „priesaiką tiems, kurie jo nepažįsta“.
„Tiems, kas manęs nepažįsta – aš neatstovauju jokiai politinei partijai ar politiniam interesui, nesu įsipareigojęs jokiam stambiam verslui ar ekonominei grupei, nesu jokios politinės partijos narys. Tuo labiau – nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiajai ar saugumo tarnybai“, – tvirtino kandidatas į prezidentus.
Jis pabrėžė, kad tauta tu turėti „realią teisę“ surengti referendumus, plebiscitus, taip pat turėtų būti įtvirtinta „asmeninė, teisinė valdžios atstovų atsakomybė“.
Be kita ko, jis kalbėjo, kad „auganti tauta yra klestinčios valstybės pamatinė prielaida“.
„Brangūs bičiuliai, neateinu dalinti pažadų – nežadėsiu nemokamos duonos, nė iškalbingų skaičių ar menamos gerovės, bet pasižadu ginti kiekvieną žmogų visomis savo jėgomis, visa širdimi tarnauti Lietuvai, kiekvienam Lietuvos žmogui“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Kalbą jis pradėjo Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ citavimu, o baigė ašaromis ir kartu su susirinkusiaisiais sugiedota Tautine giesme, padėkomis tėvams, šeimai, mokytojams ir savo rėmėjams, susirinkusiems Vaidilos teatre.
„Jūs kūrėt stebuklus sovietmečiu, tebekuriate ir dabar. Aš labai didžiuojuosi savo vaikais – noriu jiems palinkėti pačių geriausių metų ateityje, noriu padėkoti broliui, visai jo šeimai, noriu padėkoti žmonai – jūsų dėka aš esu čia“, – su ašaromis akyse tėvams ir šeimai dėkojo I.Vėgėlė.
Užsienio politiką vadino eksperimentine
I.Vėgėlė žadėjo būti aktyvus politikas ne tik išorės, bet ir vidaus politikoje.
„Tiek įteisinimas atsakomybės realios valstybės pareigūnams, siekis įteisinti referendumą – 300 tūkst. (parašų – BNS), ką dabar turime, yra butaforija, netiesa. To padaryti praktiškai neįmanoma“, – vėliau žurnalistams sakė kandidatas.
Teisininkas tvirtino, kad kai kurie šalies pareigūnai šiuo metu nesusitvarko su užimamomis pareigomis, tačiau konkrečių žmonių neįvardino.
Jis taip pat teigė, kad dabartinė Lietuvos užsienio politika yra eksperimentinė.
„Susipykstame su Kinija, dabar vėl remiame vieningos Kinijos politiką. Tas pats vyksta su Baltarusijos ilgalaike strategija. Ilgus metus sunkią politinę naštą nešėme, turėdami sunkų kaimyną, bet sugebėjome ją išlaikyti neutralia. Galų gale, per kelerius pastaruosius metus mes ją atidavėme Rusijai“, – teigė prezidento posto sieksiantis advokatas.
„Visų pirma, reikia nedaryti klaidų, prieš priimant sprendimus reikia pasikalbėti su savo pagrindiniais partneriais, saugumo partneriais – NATO, ES valstybių pareigūnais“, – pridūrė jis.
Apmokėjo iš savo lėšų, komandą dar slepia
Paklaustas apie kampanijos finansavimą, I.Vėgėlė teigė, kad trečiadienio pristatymo renginį apmokėjo iš savo lėšų, tačiau konkrečios sumos, kiek jis kainavo, nenurodė. Teisininkas taip pat teigė kitą savaitę planuojantis atidaryti rinkiminę sąskaitą.
„Vienam kandidatui gali reikėti milijonų, kad taptų prezidentu, kitam kandidatui gali užtekti keliasdešimt tūkstančių. Aš viliuosi, kad man nereikės tokių pinigų“, – sakė teisininkas.
Savo komandą jis žadėjo pristatyti vėliau.
Populiariausiųjų trejetuke
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
Remiantis naujausiais visuomenės apklausų rezultatais, I.Vėgėlė kartu su dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte patenka į populiariausių kandidatų trejetuką.
G.Nausėda savo apsisprendimą žada paskelbti gruodžio 7 dieną, tuo metu I. Šimonytę iškėlė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.
Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.
Liberalų sąjūdis antradienio vakarą apsisprendė kandidato nekelti.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Ne pirmas bandymas
48-erių vilnietis į politiką eina ne pirmą kartą –2000-asiais jis su Krikščionių demokratų sąjunga siekė vietos Seime.
Tačiau ši politinė jėga nesulaukė reikiamo rinkėjų palaikymo ir į parlamentą nepateko.
I.Vėgėlė 2004 metais dalyvavo rinkimuose į Europos Parlamentą kartu su Lietuvos krikščionimis demokratais, taip pat tais pačiais metais vykusiuose rinkimuose į Seimą.
Vis dėlto, tąkart jam sėkmė irgi nenusišypsojo.
