Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2011 10 10

Idėja pirkti salą ir juokina, ir pykdo

Naujausias Vilniaus mero Artūro Zuoko sumanymas vienus privertė nusišypsoti, kiti gi neslėpė pasipiktinimo. Noras įsteigti 22-ąją sostinės seniūniją įsigytoje vienoje iš Graikijai priklausančių Viduržemio jūros salų retam pasirodė rimtas.
A.Zuoko svajonių sala
A.Zuoko svajonių sala.

Tačiau pats meras tai visiškai rimtai pristatė konferencijoje „Versli Lietuva“. Esą salą būtų galima įsigyti privačių asmenų ar įmonių lėšomis, užregistruoti Lietuvos Vyriausybės vardu. Tuomet lietuviai turėtų išskirtinę poilsio vietą Viduržemio jūroje, o Lietuvos vardas nuskambėtų visame pasaulyje.

„Dar XX a. pradžioje Lietuvos geografų draugijos prezidentas Kazys Pakštas nusprendė, kad lietuviams reikia ieškoti saugesnės teritorijos ir įkurti lietuvių koloniją. (...) Jis utopinei kolonijai buvo sugalvojęs ir pavadinimą – Dausuva. Kodėl šios idėjos neįgyvendinus mums?“ – dėstė A.Zuokas.

Jis net paskaičiavo, kad salos kaina be derybų būtų 6,9 mln. eurų (apie 23,8 mln. Lt), o tiek pat esą yra vertas buvusios „Vingio“ gamyklos sklypas šalia Vingio parko.

Galimos Dausuvos salos ilgis siekia beveik 6 km, plotis – nuo 0,7 iki 1,5 km. Salos plotas šiek tiek mažesnis nei Trakų. 30–60 km atstumu nuo salos yra trys oro uostai, didesnis miestas – Patras – už 21 km.

Politiniai oponentai Vilniaus taryboje mero sumanymą pirkti salą vadina juokingu ir net įžeidžiančiu paprastus žmones, verslininkai juokauja ir siūlo dar daugiau panašių minčių, o politikos apžvalgininkai neslepia – merą užvaldęs nenumaldomas noras nuolat būti viešumoje.

Beje, Graikijos valdžios atstovai įvairiomis progomis ne kartą yra pabrėžę, kad neketina gelbėdami finansinę šalies situaciją parduoti bent vieną iš daugiau nei 6 tūkst. Graikijos salų ir salelių, iš kurių tik 227 yra apgyvendintos. Vis dėlto oficialiai patvirtinta, kad Nafsikos sala Jonijos jūroje jau kuri laiką yra parduodama už 15 mln. eurų.

Raimundas Alekna, buvęs Vilniaus meras: Žmonės turėtų įsižeisti

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Raimundas Alekna
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Raimundas Alekna

Aš džiaugiuosi, kad Vilniaus meras toks turtingas, jog gali pirkti salą Graikijoje. Tačiau Vilnius tikrai nėra toks turtingas ir aš manau, kad Vilniaus taryba aiškiai žino, kokia situacija Vilniuje ir tikrai tokių fantazijų, kliedesių, vargu, ar kas nors gali sugalvoti.

Ar galima rimtai vertinti tokias idėjas, kurios visiškai nerimtos? Europa ties bankroto riba, ekonominė situacija sudėtinga, tai negi įsivaizduojame, kad Lietuva bus kaip sala kažkurioje jūroje ir nesklandumai nepalies mūsų rinkos, ekonomikos.

Aš manau, jog žmonės turėtų įsižeisti. Jeigu jau turime tiek pinigų, gal geriau išpildykime žmonių lūkesčius – pensijas atstatykime į tą patį lygį, o ne salas pirkime.

Robertas Dargis, verslininkas, UAB „Eika“ direktorius: Pirkime didesnę

Aš siūlyčiau nusipirkti kur nors šiltoje vietoje dar didesnę salą. Mes galėtume tokiu būdu pabėgti nuo dviejų dalykų: nuo dujų ir pastatų šildymo. Ir turbūt tada mūsų gyvenimas žymiai palengvėtų.

Pasvarstykime – mums naudingiau nusipirkti didesnę teritoriją, nes atsijungiame nuo rusiškų dujų, pabėgame nuo šildymo problemų ir tada visi laimingai gyvename. Dar ten daug lengviau augtų bananai, mums mažiau reikėtų išleisti pinigų maistui, visiems liktų daugiau pinigų ir tada visi lietuviai jaustųsi laimingesni, turtingesni, nebereikėtų kailinių, šiltų batų.

Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas: Mokesčiai bus graikiški

 

Dar ten daug lengviau augtų bananai, mums mažiau reikėtų išleisti pinigų maistui, visiems liktų daugiau pinigų ir tada visi lietuviai jaustųsi laimingesni, turtingesni, nebereikėtų kailinių, šiltų batų, – sakė R.Dargis.

 

Sala, kaip ir bet koks kitas nekilnojamasis turtas, gali būti perkama ir parduodama. Tai priklauso nuo tos šalies įstatymų. Lietuvoje, tarkime, lietuviams galima įsigyti žemę, o užsieniečiams – ne. Taip ir ten panašiai, tai nusprendžia pati valstybė. Pasaulyje salos yra perkamos ir parduodamos, juk tai ta pati žemė, tik apsupta vandens.

 

Tačiau kad tai būtų reali Lietuvos dalis, abejoju, nes jeigu tu esi kitos valstybės teritorijoje, tai negali mokesčių mokėti Lietuvai. Galima toje teritorijoje pristatyti lietuviškų namų, įdarbinti Lietuvos žmones, bet, matyt, mokesčiai ir visa kita bus graikiški. Juk veikla vyks svetimos valstybės viduje ir galios svetimos valstybės įstatymai.

Vidmantas Martikonis, verslininkas, buvęs Vilniaus tarybos narys: Puiki reklama

A.Zuokas šmaikštus, išradingas vyras ir geras „pijarščikas“. K.Pakštas dar prieškario metais galvojo apie pasiruošimą persikelti į kokią salą. Šįkart meras gal daugiau humoristiškai tai siūlo, bet dėl reklamos, aš sutinku, Lietuva vėl nuskambėtų, kaip ir su tuo tanku. Nors idėja dėl tanko irgi buvo plagiatas.

Kaip bebūtų, tai būtų šiek tiek geriau, nes ir salą turėtume, ir ne veltui būtų iššvaistyti pinigai, kaip kad prieš kurį laiką buvo iššvaistyta 60 mln. Lt Lietuvos vardo garsinimo projektui.

Dar svarbu, kiek hektarų toje saloje – gal dar grūdų pasisėtume, apelsinų kokių. Bet ši idėja, kaip ir dauguma Artūro nestandartinių pasiūlymų, deja, greičiausia nebus realizuota.

Gintaras Aleknonis, Lietuvos radijo apžvalgininkas: Idėja neoriginali

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Aleknonis
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Aleknonis

Artūrą Zuoką yra užvaldęs nesuvaldomas noras visą laiką būti viešumoje. O lengviausia pasirodyti kuriant netikėtas idėjas. Nors jeigu pasižiūrėsime, tai ši idėja nėra labai netikėta, prisimename K.Pakštą ir jo Madagaskarą.

Idėja pirkti graikų salą taip pat nėra originali. Vokiečių bulvarinė spauda prieš porą mėnesių įsisiūbavus Graikijos skolų krizei parašė: „Kodėl jūs norite, kad mes jums padėtume, geriau pirma parduokite savo salas.“

Einama tuo pačiu keliu pratęsiant šarvuočio, traiškančio mašinas, idėją. Man ta idėja ir jos įgyvendinimas atrodo gana skaudus, kadangi aš nemanau, kad tas vaizdo klipas išgarsino Lietuvą. Žinoma, tą vadinamąjį Nobelį, kuris, atvirai pasakius, yra tik pajuokos objektas, meras gavo, vadinasi, noras būti viešumoje toks didelis, kad nesvarbu kokia kaina, nors ir pajuokos.

Man kyla esminis klausimas – ko A.Zuokas tuo siekia? Be abejonės, naujos partijos kūrimas ir pritraukimas į ją žmonių yra svarbiausia. Tačiau į ką jis orientuojasi? Ar į tuos 10 proc. protesto balsų, kurie praėjusiuose rinkimuose nuėjo linksmintojų partijai, „teletabiams“ su Arūnu Valinsku priešakyje? Šiuos žmones lengviausia užvaldyti būtent tokiais būdais, kurių dabar imasi A.Zuokas.

Aš manau, kad A.Zuokas yra labai talentingas žmogus, bet kartais geram žurnalistui, o jo pirmoji specialybė yra kaip tik tokia, labai reikalingas geras redaktorius. Labai gaila, kad jis neturi tokio redaktoriaus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos