– Tvirtinate, kad jūs – nekaltas, tad kodėl jau 9 mėnesius esate nelaisvėje?
– Mano kaltė neįrodyta, tačiau esu patekęs į garsiąją operaciją MEEHAN, kurioje įrodymai – nebūtini. Pakanka policininkui paminėti, jog esi susijęs su nusikaltėliais ir bendrai veiki su jais konspiraciniais tikslais.
Be jokių įrodymų galiu būti laikomas kiek tik reikia. Kadangi šioje šalyje susiklosčiusi nacistinė politinė situacija išvyti imigrantus, o pirmiausia – lietuvius, manau, kad prisiekusiuosius bus nesunku įtikinti, jog mes esame mašinų vagys. Teisėjas leido išeiti į laisvę, tačiau man šis pasiūlymas neįdomus, nusprendžiau neiti ir pradėjau išsisukinėti nuo laisvės.
– Kodėl likote kalėjime?
– Galėjau ir galiu išeiti bet kada. Tačiau pamačiau, kad kalėjime vyksta netinkami dalykai, papasakojau tai vienam advokatui ir sužinojau, jog galiu paduoti valstybę į teismą už diskriminaciją dėl kalbos ir krūvą pažeidimų.
Apskundžiau kalėjimą ir nurodžiau sąrašą pažeidimų, nukreiptų prieš mane ir kitus kalinius, bet tebelaukiu atsakymo. Rugsėjo 1-ąją su advokatu kreipsiuosi į teismą. Visi tvirtina, kad pažeidimų čia nėra, bet aš žinau kitaip. Kalėjimo sąlygos neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, taip pat pažeidžiamos žmogaus teisės. Manau, padėsiu jiems su jomis susipažinti.
– Pentonville kalėjimas garsėja aukštu smurto lygiu. Ar jums pačiam teko susidurti su smurtu?
– Taip... Smurto čia pakanka. Man pačiam, kol kas, su tuo susidurti neteko.
Mano sparno prižiūrėtoja čia dirba 20 metų, tai ji akivaizdžiai psichiškai nesveika.
– Ar gyvenimas kalėjime toks, kaip rodo filmuose: vyksta slapti susitarimai, kaliniai susiskirstę kastomis?
– Čia labai daug skirtingų tautybių žmonių su skirtingais papročiais ir požiūriais į gyvenimą. Manau, kad tikrai egzistuoja kastos ir vaidmenys.
– Kaip atitvertas nuo pasaulio jaučiatės emociškai?
– Nėra paprasta išbūti kalėjime ir dar tokiomis sąlygomis. Jaučiuosi lyg užmūrytas tarp keturių sienų. Bet kam dabar lengva.
– Ko labiausiai ilgitės nelaisvėje?
– Savo sūnelio ir motinos.
– Kaip atrodo jūsų diena, ką veikiate kalėjime?
– Atsikeliu 9 valandą ryto, papusryčiauju, išgeriu stiprios arbatos – „čefyro“. Tada skaitau knygą, sprendžiu „Sudoku“, žaidžiu šachmatais, mokausi anglų kalbos. Angliškai moku ir skaityti, ir rašyti, tačiau skaitydamas knygas šia kalba daug žodžių nesuprantu. Juos išsiverčiu ir išmokstu. Televizoriaus atsisakiau, tad daugiau laiko lieka išmokti ką nors naujo. Nusprendžiau nebemokėti BBC 50 pensų per savaitę.
Ten labai aiškiai suvoki esantis kalėjime.
– Koks kalėjimo režimas?
– Kalėjimo vidaus režimo grafikas nurodo, kad 9 valandą ryte prasideda bendravimas, tačiau kamerų durys atidaromos 9:30 ir taip kasdien.
Nuo 9 iki 10 val. galima išsimaudyti duše, tačiau 100 kalinių skirtos vos 4 kabinos. Dušuose – antisanitarinės sąlygos, vos teka vanduo, tad tokiam skaičiui žmonių išsimaudyti per pusvalandį – neįmanoma. Negana to, dušuose nėra užuolaidų, sienos apipelijusios ir dvokia. Ten labai aiškiai suvoki esantis kalėjime. Išsimaudžius leidžiama paskambinti artimiesiems laisvėje, tačiau nusidriekia nežmoniška eilė, todėl to padaryti dažnai nepavyksta.
Nuo 10 iki 11 val. numatytas aktyvios veiklos laikas. Galima įkvėpti gryno oro, pasivaikščioti po teritoriją. Deja, išėjus į lauką patenki į savartyną, virš kurio gyvenantys kaliniai meta šiukšles tiesiai per langą. Ir kvapas, ir vaizdas – ne iš geriausių. Po tokio vaikščiojimo gali užsikrėsti kokia infekcija ar susirgti.
Valymo ir dezinfekavimo priemonių kalėjime neduoda ir neleidžia nusipirkti. Labai dažnas kalinys į kiemą išvis neleidžiamas, nes „trūksta pareigūnų“. Tad per mėnesį mažiausiai 15 dienų nepabūnu net lauke. Nors pasivaikščiojimui skirta valanda, į kameras visi grįžta po pusvalandžio.
