Liepos pradžioje buvo skelbta, kad jau atrinkti keturi bankai, kurie teiks šias valstybės garantuojamas paskolas. Valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų tokių paskolų. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo G.Steponavičiaus žadamą palūkanų normą litais – anksčiau žadėjo 6 proc., o vėliau užsiminė apie 11 proc.
Penktadienį po susitikimo su universitetų rektoriais ministras žurnalistams tvirtino, kad ieškoma naujų bankų, pasiūlysiančių mažesnes palūkanas.
„Šiandien bendra Finansų ministerijos, kur ir mes dalyvaujame, komisija nusprendė šaukti naują konkursą bankų atrankai ir iki kitos savaitės vidurio bankai turi pateikti naujus pasiūlymus. Manau, kad tos sąlygos bus geresnės nei dabartinės ribos – manau, kad tiek eurais palūkanos bus mažesnės nei keturi procentai, tiek litais“, – sakė G.Steponavičius.
Dalia Grybauskaitė sukritikavo G.Steponavičiaus žadamą palūkanų normą litais – anksčiau jis žadėjo 6 proc., o vėliau užsiminė apie 11 proc.Anot jo, bankai turėtų būti atrinkti per artimiausias dvi savaites, o paskolas norintys gauti studentai esą turėtų būti pradėti registruoti rugpjūčio 20-ąją. Ministras tikino su universitetų rektoriais sutaręs, kad dėl galimai vėluosiančio paskolų sistemos starto paskolą imančių studentų įmokų už mokslą mokėjimo terminas turėtų būti atidėtas.
Tačiau universitetų atstovai po susitikimo su ministru negalėjo užtikrinti, kad galutinai su visomis aukštosiomis mokyklomis susitarta dėl galutinės mokėjimo datos atidėjimo. „Manytume, kad universitetai turėtų atidėti paskolų mokėjimą“, – šią situaciją atsargiai vertino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka.
Jo teigimu, atidėjus studijų įmokų mokėjimą gali atsitikti taip, kad dalis aukštųjų mokyklų įsiskolins.
„Dalis universitetų ir dabar neturės pinigų, tai čia daugiau universiteto vidaus problema – jie turės galvoti apie kitus finansavimo šaltinius arba tam tikrą skolą metų gale“, – svarstė Z.Lydeka.
Planuojama, kad paskolą studentai galės gauti litais arba eurais. Kaip skelbta, kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir banko maržos, kuri būtų ne didesnė nei 3 proc. Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu už paskolas litais reikėtų mokėti 11,44 proc., eurais – 4,03 proc. palūkanų.
Šiuo metu iš 50 tūkst. aukštųjų mokyklų pirmakursių visą studijų kainą moka daugiau kaip pusė, 12 tūkst. studentų visą mokslų kainą dengia valstybė. Ateinančiais mokslo metais, ministerijos teigimu, valstybė studijas visiškai finansuos maždaug 21 tūkst. universitetų bei kolegijų pirmakursių.
