Dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė sako, kad vizitine kortele tapusi daina „Raudoni vakarai“ nėra jos vienos. „Tai – mūsų visų daina, tik taip nutiko, kad aš ją parašiau“, – kalbėjo Ieva.
Vienintelė patriotinė daina, kuri yra atlikėjos repertuare, nuolat skamba ir per svarbias Lietuvai progas. Ne išimtis – ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, kurį Ieva pasitiks scenoje.
Nors atlikėjos šeimoje aiškių ir apčiuopiamų rėmų, kaip švęsti Lietuvos gimtadienį, nėra, tačiau I.Narkutei yra svarbūs ne paviršiniai, o giluminiai dalykai.
Dovana turėti dainą, kurios taip ilgai žmonėms reikia. Ir man tokią dovaną gyvenimas padovanojo.
„Negalim pasakyti, kad ta proga mes, pavyzdžiui, lipam į Gedimino kalną. Aš būnu scenoje, man tai nebūna laisvos dienos. Bet aš savo darbo nelaikau darbu – 99 atvejais iš šimto man tai yra malonumas.
Visada būna didelė šventė dainuoti, ypač dainuoti savo kalba, lietuviškai. Dainuoti žmonėms, kurie laisvą dieną nusprendžia ateiti į kultūrinį renginį.
Koncertuodama tokiomis progomis įtraukiu ir kokią liaudies dainą, nes mano repertuare ryški patriotinė daina yra tik viena – „Raudoni vakarai“. Kitos – apie meilę.
Bet ir pati Vasario 16-oji juk yra apie meilę – apie pasididžiavimą, apie svarbių dalykų sakymą“, – kalbėjo I.Narkutė.
Tiesa, prieš kelerius metus Ieva buvo išsitarusi, kad daina „Raudoni vakarai“ jai pabodo ir kūrėja mieliau dalytųsi savo naujais kūriniais. Tačiau dabar I.Narkutė sako, kad toks paburnojimas tebuvo dėl jos jaunystės ir neišmanymo.
„Pamenu, Marijonas buvo sakęs maestro Stasiui Povilaičiui, kad jam atsibodo dainuoti „Tris milijonus“. Tada maestro šyptelėjo į tą jauną neišmanėlį. Sako: aš „Švieski man vėl“ dainuoju jau 50 metų. Ir dainuosiu, kiek reikės.
Dabar aš į tai žiūriu kitaip. Dovana turėti dainą, kurios taip ilgai žmonėms reikia. Ir man tokią dovaną gyvenimas padovanojo. Gal tai ir profesionalumas: sugebėti įsijausti.
Taip, naujos dainos labiau jaudinančios. Tos senos kartais būna kaip treti broliai, bet reikia „perlaužti“ požiūrį, kad gal „atsibodo“ ir gal „nenoriu“.
Turėti tokią dainą yra labai didelė sėkmė, kai metų metais iškilmingomis dienomis žmonės ją nori girdėti“, – sakė I.Narkutė.
Nors jausmingas dainas kurianti atlikėja jų tekstuose daug kalba apie meilę, tačiau jei tektų rinktis, ar koncertuoti Vasario 16-ąją, ar vasario 14-ąją, ji be dvejonių pasirinktų Lietuvos valstybės šventinę dieną.
Man atrodo, mums trūksta garbingumo, sveiko pasididžiavimo, sveiko pasigyrimo savo valstybe. Ne perspausto, bet tikro, giluminio.
„Be jokių išlygų, tik Vasario 16-oji. Juk meilei mes turime visas likusias dienas, o iškelti vėliavą, pakelti nosį nuo buities, nuo kasdienybės... Man atrodo, mums trūksta garbingumo, sveiko pasididžiavimo, sveiko pasigyrimo savo valstybe. Ne perspausto, bet tikro, giluminio.
Aš esu už visas progas susimąstyti apie tai, kaip gyvenam, ką mes darom, ar tai, ką mes darome kiekvieną dieną, kuria ar griauna, padeda ar apsunkina mūsų valstybę. Ką mes „nešam“ į rytojų, kaip auginam savo vaikus?
Ar mes iškeliam vėliavą? Šiemet labai susinervinau, kai pamačiau, kad ant mano daugiabučio Sausio 13-ąją nebuvo iškelta vėliava“, – kalbėjo I.Narkutė.
Ieva sako, kad yra žodžių žmogus, ir žodžiai jai visų pirma svarbūs dainų tekstuose. Atlikėja juokauja, kad girdint prastą tekstą – neužbaigtą, „numuilintą“ ar sukurtą einant lengviausiu keliu – ją gali ištikti niežulio priepuolis. Tad greičiausiai todėl ir šventinių linkėjimų žodžius artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kūrėja randa ne banalius.
„Aš linkiu kelti vėliavą. Tai, kad privalome ją kelti atmintinomis dienomis, dar nereiškia, kad kitomis dienomis to daryti negalima. Kelkite vėliavas dienomis, kurios jums svarbios.
Dar palinkėčiau gražiai kalbėti lietuviškai. Taisyklingai. Man liūdna, kai žmonės vartoja daug svetimybių. Gražiai lietuviškai kalbėti tampa reta.
Taip pat palinkėčiau žiūrėti, kaip auginame savo vaikus. Kokią žinutę transliuojame, su kuo mes juos pažindame – kokias knygas skaitome patys, kokios muzikos klausomės. Kokius filmukus jie žiūri ir į kurią pusę lenkiama? Man, kaip jaunai mamai, tai svarbu.
Kartais draugams juokauju: jaučiate, kaip saugu? Nes mano vyras saugo.
Linkiu dirbti Lietuvai. Aš dirbu dainomis, o mano vyras dirba tiesiogiai – tarnaudamas ir saugodamas. Kartais draugams juokauju: jaučiate, kaip saugu? Nes mano vyras saugo.
Atsigręžkime į esminius dalykus. Purslai – kokį kostiumėlį dėvėsime ar kiek kartų sugiedosime himną – yra viršutinis sluoksnis. Pagrindas turi būti giliau.
Aš kapstausi po tą „giliau“ ir suku galvą, kaip tai ateityje perduoti vaikui. Galvoju: ką darė mano tėvai, ką darė mano vyro tėvai, kad tokie yra mūsų pasirinkimai – dirbti, gyventi, viską daryti Lietuvoje“, – kalbėjo I.Narkutė.
Švęsk valstybės gimtadienį! Vasario 16 – ąją iškelk trispalvę, pasveikink su valstybės gimtadieniu artimuosius, draugus ir kolegas, o už gerus darbus ar buvimą kartu išsiųsk jiems „ačiū“ atviruką! Daugiau apie šventinius renginius sužinokite www.lietuva.lt
