Daugeliui Ignalina asocijuojasi su ežerais ir miškais – toks šio miesto vaizdas dažniausiai matomas reklaminėse nuotraukose, tokį jį ne vienas atsimena.
Ežerų rajone keli šimtai, maudynėms atokesnių ar viešesnių vietų daugybė, krantai nustatyti sodybomis, tilteliais ar tiesiog apaugę medžiais. Tačiau gamtos turtais apdovanotas rajonas sunkiai ropščiasi iš ekonominio sąstingio duobės.
Užima paskutinę vietą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame 2019 metų savivaldybių reitinge Ignalinos rajono savivaldybė liko paskutinė tarp mažųjų savivaldybių.
Pažymima, kad čia nė viena sritis neįvertinta geriau nei vidutiniškai, ekonominis aktyvumas išlieka žemas, labai trūksta investicijų, bedarbių skaičius siekia 14,8 proc., socialinę pašalpą gavo 7,5 proc. gyventojų, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių ji skiriama tik 3,8 proc. gyventojų.
Vilniaus politikos analizės institutas gruodį irgi paskelbė savivaldybių gerovės indeksą, kuriame pirmoje vietoje atsidūrė Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas.
Ignalinos rajono meras pripažįsta – ši savivaldybė tikrai nėra klestinti. Miestui vadovauti jis pradėjo pernai pavasarį, kai laimėjo rinkimus, nurungdamas buvusį ilgametį rajono merą, „valstietį“ Henriką Šiaudinį.
„Darbų labai daug. Kaip matėte ne viename leidinyje, Ignalina vaizduojama kaip toks atsilikęs kraštas, esame ir reitinguose 60-a savivaldybė.
Tikrai nėra pats maloniausias dalykas savo savivaldybę matyti dugne, nors kai kas sako, kad yra dėkinga, nes galima atsispirti nuo dugno. Bet tas dugnas dar net nebuvo pasiektas, mes toliau smigome, smingame ir kol kas tik bandome laikytis už tų nematomų sienų.
Yra labai sudėtinga parodyti, kad kraštas dar gyvas, daug žmonių mano, kad mes esame uždari verslui, atvykstantiems žmonėms. Tai jaučiama, kai kvieti verslininkus investuoti į mūsų kraštą“, – kalbėjo J.Rasikas.
Anot mero, jis iš verslininkų neretai išgirsta klausimą, kodėl tiek metų niekas čia dar nepastatė, tarkim, sanatorijos. Esą visi supranta, kad vieta idealiai tinka rekreacijai, sveikatinimui, sportui.
„Atsakymas yra ir paprastas, ir nepaprastas. Matyt, žmonės nebuvo laukiami. Toks įspūdis susidaro per tuos pusantrų metų, kiek man tenka vadovauti. Visi labai uždari, o žmonių požiūris į verslininką yra toks, lyg grįžtume į 1990 metus. Dabar mes darome dalykus, kuriuos reikėjo padaryti prieš 20 ir daugiau metų, – investicijų skatinimo programa, lengvatos verslininkams ir t.t.“, – kritikos savo pirmtakams negailėjo J.Rasikas.
Bet tas dugnas dar net nebuvo pasiektas, mes toliau smigome, smingame ir kol kas tik bandome laikytis už tų nematomų sienų, – sakė J.Rasikas.
Keista statistika
Ignalinos kraštas garsėja savo kaimo turizmu – tokių sodybų priskaičiuojama ne viena dešimtis, jos būna visiškai užpildytos, todėl bet kada atvykus apsigyventi gali nebūti kur. Tačiau pagal oficialią Statistikos departamento statistiką ir čia Ignalina neblizga, nes per metus priskaičiuojama vos 9 tūkst. turistų.
„Toks paradoksas. Pernai Palūšės paplūdimyje buvo skaičiuota, kiek apsilanko žmonių, tai per dieną daugiau nei 900. Ir tai tik Palūšėje, nors ežerų yra daugybė, pačioje Ignalinoje taip pat. Viešbučių mums trūksta, tai vienas iš tų dalykų, kur bandom žmones pakviesti investuoti, kad viešbučiai, sveikatingumas būtų. Turime sklypų, tinkamų investicijoms, prie Gavio ežero mieste. Ten turime ir mineralinio vandens, jo ieškota specialiai tam, kad turėtume kurorto statusą“, – kalbėjo meras.
Dėl turistų skaičiavimo merui pritarė ir Ignalinos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Marija Garejeva. Jos teigimu, rajone yra apie 60 apgyvendinimo įstaigų ir 14 stovyklaviečių.
„Vienu metu po stogu Ignalinoje gali nakvoti apie pusantro tūkstančio žmonių, su visomis stovyklavietėmis – dar penki tūkstančiai. Mes skaičiuojame, kad mūsų rajone per metus apsilanko apie 80–85 tūkst. turistų“, – teigė TIC direktorė.
Oficialūs skaičiai beveik dešimt kartų mažesni, o tai lemia, anot M.Garejevos, netinkama skaičiavimo sistema, ir su tuo susiduria visa Lietuva.
Mes skaičiuojame, kad mūsų rajone per metus apsilanko apie 80–85 tūkst. turistų, – teigė M.Garejeva.
Kratosi senojo Didžiasalio įvaizdžio
Tarp kurortinių miestų konkurencija Lietuvoje didelė, jos niekas nenori, todėl net tai pačiai partijai priklausantys merai (J.Rasikas yra socialdemokratas) tarpusavyje pešasi – kurortai gauna didesnį finansavimą, tarkim, keliams ir pan. Vis dėlto, jiems ir reikalavimai neretai kiti, kaip vieną tokį J.Rasikas įvardino aplinkkelį – Ignalinai tokį tektų tiesti nebent per vandenį. Tačiau riboti sunkiasvorio judėjimo eismą per miestą Ignalina tikrai gali.
Pats rajonas ne vienus metus garsėjo Didžiasaliu – miesteliu, į kurį vienu metu buvo plūstelėję ne itin pageidaujami neretai asocialūs asmenys iš didžiųjų miestų, dėl skolų praradę savo būstus.
Tačiau dabar, sako J.Rasikas, tai jau visiškai ne tokia gyvenvietė, kaip neseniai rodyta visais kanalais: keli daugiabučiai ten stovi užkaltais langais, tačiau tik todėl, kad juose niekas nebegyvena. Pats miestelis sutvarkytas, turi gerą mokyklą, sporto aikštynus, kurių pavydėti gali ir Vilnius.
„Ten nepamatysite valkataujančių žmonių. Trinkelės, šaligatviai, gimnazija, darželis, parduotuvė – viskas yra“, – tikino meras ir priminė, kad rajone yra net trys Didžiasaliai.
M.Garejeva sako, kad Ignalinos rajono dalis, esanti Aukštaitijos nacionaliniame parke, žinoma gana plačiai, todėl Turizmo informacijos centras bando svečius nukreipti į kitą rajono dalį – ten, kur ne tiek gausu ežerų, bet daug istorinės atminties.
Tai ir senieji kaimai (Mėčionys, Kukutėliai, Katinautiškė), paminklai žymiems kraštiečiams (Augustinui Voldemarui, profesoriams Zigmui Žemaičiui, Česlovui Kudabai), gražios ir unikalios bažnyčios (Mielagėnų, Tverečiaus, Vosiūnų, Paringio). Šio krašto perlas – Paliesiaus dvaras, pernai pripažintas patraukliausia Lietuvos sveikatos vietove.
„Ignalina yra labiausiai nutolusi į rytus ir prie pat Baltarusijos pasienio yra tokia gyvenvietė Vosiūnai, ji pirmoji keliomis minutėmis anksčiau nei visa Lietuva pasitinka saulę, tad galite čia pirmieji tai padaryti ir jūs“, – intrigavo rajono įdomybėmis M.Garejeva.
Prie pat Baltarusijos pasienio yra tokia gyvenvietė Vosiūnai, kuri pirmoji keliomis minutėmis anksčiau nei visa Lietuva pasitinka saulę.
Jaunų žmonių mažai
Gimstamumas Ignalinos rajono savivaldybėje – itin mažas, per metus gimsta vos iki šimto vaikų, miršta – net apie 300. Jauni žmonės išvažiuoja studijuoti, jie grįžta savaitgaliais, tačiau pasirenka nuolat gyventi Vilniuje ar kuriame kitame didžiajame mieste.
Tiesa, pavyzdžių, kad ir jauni žmonės grįžta, kuriasi Ignalinoje, miestas turi net pačioje savivaldybėje, kurios IT specialistas Karolis Petrukonis – vienas tokių. Krepšininkas, žaidęs ne vienoje komandoje, mokslus baigęs JAV, šiandien gyvena Ignalinoje su žmona ir mažu vaiku ir, kaip pats sako, yra patenkintas tuo, ką čia turi.
„Į Ignaliną jau gana seniai važinėju, mano žmona kilusi iš čia. Kai buvau jaunesnis, gal ir trūkdavo pramogų – kur nors nueiti, ką nors daryti, – bet dabar pasikeitė prioritetai, to nebereikia. Man Ignalina patinka savo gamta – miškai, ežerai, takai. Aš su vaiku per karantiną išmyniau jų daugybę, ypač tuo metu atradau daugybę tokių dalykų, kurių nemačiau anksčiau“, – pasakojo Karolis, anksčiau ne kartą kraustęsis į skirtingus miestus ir net šalis.
Anot mero, Ignalinoje Karolis ne tik žaidžia krepšinį ir į komandą įtraukia kitus norinčius žaisti, bet ir kuria bendruomenę – esą vaikams reikia ne tik trenerio, bet ir pavyzdžio, kaip krepšinis gali padėti pasiekti ir kitų gyvenimo tikslų. K.Petrukonis ir vadovauja šiai asociacijai.
„Ta asociacija apims nuo darželinuko iki senjoro. Negaliu sakyti, kad jie žais, greičiau dalyvaus, nes veikla daug platesnė – ateis ir vaikų namų auklėtiniai. Bus apie 60 žmonių“, – apie Karolio vadovaujamą asociaciją pasakojo J.Rasikas.
Jis pats save jau laiko tikru vietiniu – merui dabar 38-eri, o sodybą tėvai čia įsigijo prieš 31-erius metus. Nuo 2011 metų čia gyvena nuolat, atsikraustęs iš Vilniaus.
Oficialus atlyginimas realybės neatspindi?
Vidutinis atlyginimas Ignalinos rajone šiuo metu siekia apie 600 eurų, tačiau J.Rasikas pripažįsta, kad tai turbūt neatitinka realių žmonių pajamų, ką esą parodo ir kalbos su vietos žemės sklypų turėtojais.
Neretas prašo už hektaro žemės ploto nuomą tūkstančio eurų per metus, nes esą tai tik šiek tiek daugiau, nei jie paprastai gauna pajamų iš to sklypo už jame augančius pasėlius.
Nepavyko surinkti tiek žmonių, buvo tik 14 potencialių siuvėjų. Ta didelė bedarbystė įdomiai atrodo visame kontekste, – kalbėjo J.Rasikas.
O ir kaimo turizmas, anot mero, ne visada deklaruoja savo veiklas, nes, nors nedarbas savivaldybėje didžiulis, norint rasti darbuotojų tenka gerokai pavargti – bedarbiai neturi laiko dirbti.
„Bendravome su vienu investuotoju, pakvietėme ateiti į Dūkšto miestą su verslu labai paprastu. Jam reikėtų apie 70 darbuotojų, darbas su metalo konstrukcijomis. Tai verslininkai tiesiog bijo, kad nebus darbuotojų. Ir tai yra realu. Beveik prieš metus suradome siuvyklą – įmonę, kuri Vilniuje gana neblogai dirba, jų darbo užmokestis yra truputį didesnis nei mūsų apskrityje siuvimo įmonių. Ten irgi reikėjo apie 70 siuvėjų.
Galvojome – čia tai viskas bus gerai, galėsime atidaryti, suradome reikalavimus atitinkančias patalpas, kurios turėjo būti ne bet kokios, nes drabužiai siuvami Prancūzijos ir pan. mados namams, prieš atidarymą atvažiuoja atstovai, įvertina, nes turi būti ir poilsio kambariai, virtuvėlė ir t.t.
Ir ką jūs galvojate, mūsų siuvėjos yra išsibarsčiusios, važiuoja į Visaginą, Švenčionis, Švenčionėlius, Zarasus, Uteną. O čia juk taip, kaip jos norėjo, prašė manęs surasti žmogų, kuris atidarytų įmonę, jos galėtų dirbti vietoje. Nepavyko surinkti tiek žmonių, buvo tik 14 potencialių siuvėjų. Ta didelė bedarbystė įdomiai atrodo visame kontekste“, – kalbėjo meras.
Ką Ignalina tada gali pasiūlyti? Meras sako, kad pirmiausia nuostabią gamtą, taip pat 11 verslo vystymui tinkamų sklypų, jų esą visiškai pakaktų rajono poreikiams, jeigu ten atsirastų sanatorinio pobūdžio gydymo įstaiga.
Rajono vizija, anot mero, sportinis ir rekreacinis turizmas. Sportininkai ir dabar mėgsta čia rengti stovyklas, miestas įsirenginėja paplūdimio futbolo aikštę, kurioje jau rugpjūtį turėtų vykti varžybos. Gamta tinkama ir MTB (kalnų) dviračių sportininkams.
Dar vienas sporto objektas, kurį Ignalinos rajono savivaldybė ketina perimti į savo rankas, yra Žiemos sporto centras. Rekonstruotas ir sutvarkytas jis stovi nenaudojamas – tarkim, įrengta pirtimi taip niekas ir nesinaudojo nė karto.
