Didžiausias vyrų mirtingumas skaičiuojant 100 tūkstančių vyrų buvo Ignalinos (2459,2), Rokiškio (2004,3) ir Zarasų (1996,4) rajonų savivaldybėse. Šiuose rajonuose vyrų mirtingumo rodiklis vidutiniškai 1,5 karto didesnis už šalies vidurkį.
2011 m. didžiausias moterų mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. moterų) buvo Ignalinos (2283,0), Zarasų (1972,4), Širvintų (1772,4) ir Alytaus (1730,9) rajonų savivaldybėse. „Viena iš didelio mirtingumo priežasčių galėjo būti ta, kad šiose savivaldybėse didelė dalis gyventojų yra 65 metų ir vyresni“, – aiškina Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro vadovo pareigas laikinai einanti Vilė Cicėnienė.
Mažiausias vyrų mirtingumas buvo Neringos (927,3), Visagino (1004,9) ir Alytaus miesto (1092,7) savivaldybėse, moterų – Neringoje (814,8), Vilniuje (922,6) ir Alytuje (935,6).
2011 m. daugiausiai vyrų (668,0) ir moterų (758,5) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Lyginant mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse pastebėta, kad daugiausiai vyrų nuo išeminės širdies ligos mirė Panevėžyje (512,7), o mažiausiai – Vilniuje (316,3). Daugiausiai moterų nuo šios ligos mirė Kaune (494,7), mažiausiai – Šiauliuose (267,6). Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vyrų mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų buvo beveik 1,8 karto didesnis negu Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse. Moterų mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų didžiausias buvo Vilniaus mieste (222,0), o mažiausias – Kaune (126,2).
Išsami 2011 metų statistinė informacija apie savivaldybėse mirusių asmenų skaičių bei rodiklius 100 tūkstančių gyventojų, pagal lytį, amžiaus grupes, ligų klases ir tam tikras ligas patalpinta į Higienos instituto išleistą metinį ledinį „Mirties priežastys savivaldybėse 2011“.
Leidiniui panaudoti Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre sukaupti duomenys apie 2011 m. mirusius asmenis. Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus.