„Oho! Manekenai serga. Kodėl nėra tikrų ligonių foto nei video? Ku ku sveikatos ministerija!!!“, – skelbia įrašo socialiniame tinkle autorė. Šiuo per kelias dienas pasidalinta per 300 kartų.
Tačiau nuotraukose pateikiami ne manekenai, o tikri žmonės. Nuotraukas lapkričio 10 d. savo socialinio tinklo paskyroje skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Nuotraukos iš LSMU Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos, kurioje gydomi COVID-19 liga sergantys pacientai“, – skelbia ministerija.
Didelės ekspertizės nustatyti, kas teisus, nereikia. Atsidarius SAM skelbtas nuotraukas ir jas pasididinus galima įžiūrėti, kad lovose – žmonės.
Nesusipratimo kilmę galima išskaityti klaidinantį įrašą lydinčiuose komentaruose. Šiuose diskutuojama apie pirmą albumo nuotrauką, aiškinama, neva matomas ant nugaros gulintis manekenas.
Tačiau atidžiaus įsižiūrėjus į nuotrauką matyti, kad matomas ne ant nugaros gulintis manekenas, o ant pilvo paguldytas vyras. Pagrindo teigti, kad skelbiama melagystė, nematyti ir kitose nuotraukose.
Atsakydami į įrašo autorės klausimą prie šios publikacijos prisegame žurnalisto Vidmanto Balkūno VUL Santaros klinikose užfiksuotas akimirkas, kuriose pateikiama niūri nūdienos realybė. Fotogaleriją galite rasti žemiau.
Saugumo užuovėja
Nėra lengva suprasti, kodėl žmonės renkasi neigti objektyvią realybę net kai ji bado akis, tačiau JAV psichologų vertinimu, sąmokslo teorijos atlieka tris funkcijas – padeda susidoroti su nežinomybės baime, suteikia saugumo ir kontrolės jausmą bei padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą.
Sąmokslo teorijos sudėtingoms problemoms suteikia paprastus atsakymus, kurie leidžia susikurti saugumo jausmą neprognozuojamame pasaulyje. Todėl tikėjime, neva pasaulio galingieji sukūrė ir tyčia žmoniją apkrėtė virusu, slypi ramybės ir užtikrintumo paieškos.
Tyrimai rodo, kad sąmokslo teorijos itin populiarios sudėtingais, krizių persunktais laikotarpiais. Todėl nenuostabu, kad įprastu metu paribiuose slypinčios nuostatos pandemijos metu išlenda į dienos šviesą.
Tikėjimas sąmokslo teorijomis nėra būdingas vienai rasei, lyčiai, amžiaus, išsilavinimo ar pajamų grupei. Tačiau skirtingas „teorijas“ dažniausiai palaiko skirtingos žmonių grupės. Kuo labiau su viena ar kita grupe asmuo save tapatina, tuo stipriau tikima melu.
Patikimi šaltiniai
Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.
Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai. Rekomenduojama nesivelti į diskusijas komentaruose.
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
