„Bus atsirinkti kai kurie regionai, miestai, savivaldybės. Išbandysime, kaip tai veikia ar neveikia“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
Pasak jo, bandomasis pacientų pavėžėjimo į ir iš gydymo įstaigų projektas truks metus, jis bus pradėtas vykdyti nuo kitų metų sausio, o rudenį ketinama apsispręsti dėl konkrečių regionų.
„Manau, kad mums geram pilotui išsiaiškinti reikėtų ne mažiau kaip dviejų regionų. Kol kas man yra aiškiau dėl Kauno, nes turime turėti regioną, kur yra šitie darbai organizuojami“, – kalbėjo A.Dulkys.
Kuriant pavėžėjimo sistemą, pasak ministro, planuojama pasinaudoti buvusiu karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808.
Pacientui pervežimui bus naudojami skubiai pagalbai nebetinkami greitosios automobiliai, taip pat bus perkama ir papildomų transporto priemonių.
„Ir dabar yra savivaldybės, kurios veža, nes yra socialinių paslaugų katalogai tiems žmonėms, kurie neturtingi, turi negalių, gyvena atokiose vietovėse. (...) Tačiau tokios bendros struktūros ir tvarkos nėra“, – sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Visoje Lietuvoje naujoji pavėžėjimo tvarka turėtų atsirasti 2024 metais.
Pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė teigė, kad šie pokyčiai yra ypač reikalingi, nes senjorai, nepasiturintys asmenys neturi galimybių atvažiuoti pas gydytojus, nors ir užsiregistruoja.
„Jie užima vietą ir kitas žmogus negali paslauga pasinaudoti. Taip pat yra daug pavyzdžių, kai iškviečiama greitoji, ji nuveža į gydymo įstaigą, ten pabūna, suteikiamos paslaugos ir yra paleidžiamas vidury nakties. Kaip nori, taip važiuok“, – sakė ji.
Seimas birželio pabaigoje patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.