2015 08 03

Įkalinimo įstaigos modernizuojamos vangiai ir netaupiai, dėl blogų kalėjimo sąlygų mokamos kompensacijos

Kalėjimų departamentas pernai netaupiai ir neracionaliai panaudojo valstybės lėšas įkalinimo įstaigoms modernizuoti, o dėl blogų kalinimo sąlygų valstybė ir toliau priversta mokėti kompensacijas kaliniams, pirmadienį pareiškė Valstybės kontrolė.
Gyvenimas pataisos namuose
Gyvenimas pataisos namuose / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Net ir vangiai vykdant laisvės atėmimo vietų modernizavimą, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos nesugeba užtikrinti, kad statiniams atnaujinti skirtos lėšos būtų naudojamos taupiai ir laikantis teisės aktų“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai nustatė, kad atliekant pastato Pravieniškėse kapitalinį remontą, atsisakyta sutartyje numatytų darbų už 310,1 tūkst. litų (90 tūkst. eurų), už kuriuos jau buvo sumokėta ir kurių dalis jau buvo atlikta.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat įsigijo paslaugų už 39 tūkst. litų (11 tūkst. eurų) be viešųjų pirkimų procedūrų.

Ataskaitoje pažymima, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat įsigijo paslaugų už 39 tūkst. litų (11 tūkst. eurų) be viešųjų pirkimų procedūrų.

Valstybės kontrolė teigia ankstesnių auditų metu atkreipusi dėmesį, kad daugiau kaip pusė Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos priemonių nebus įgyvendintos laiku.

Planuota, kad 2015 metais bus pastatytos naujos įkalinimo įstaigos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, o 2017 metais – Panevėžyje. Atsižvelgus į auditorių pastabas, priemonių planas atnaujintas, numatant, kad visos šios įstaigos bus pastatytos iki 2022 metų.

„Tai reiškia, kad dar mažiausiai septynerius metus nuteistiesiems, kurie kreipsis dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bus mokamos kompensacijos“, – nurodė auditoriai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai

Anot Valstybės kontrolės, teismų sprendimais 2010–2014 metais nuteistiesiems dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis priteista daugiau kaip ketvirtis milijono eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o besiteisiančiųjų kasmet daugėja, priteisiamos sumos didėja – vien per 2014 metus priteista 600,4 tūkst. litų (174 tūkst. eurų).

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų ir tiekėjo negebėjimo įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, Kalėjimų departamentas nebaigia įkalinimo įstaigose diegti mobiliojo ryšio blokavimo sistemos. 2013–2014 metais avansiniams mokėjimams išleista 1,5 mln. litų (0,4 mln. eurų), tačiau radijo ryšio blokavimo įranga nė vienoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje metų pabaigoje taip ir nebuvo pradėjusi veikti.

Teigia, kad užtruko dėl lėšų stokos

Teisingumo ministerija pareiškė, kad įkalinimo įstaigų modernizavimas vyksta lėčiau nei planuota dėl lėšų stokos, tačiau šiemet tam skirta per 3 mln. eurų, kitąmet planuojama skirti per 5 mln. eurų.

„Dabartinės Vyriausybės dėmesys laisvės atėmimo įstaigų modernizavimui, siekis kuo sėkmingiau šiuos projektus įgyvendinti ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama leidžia tikėtis pagaliau pagerinti įkalinimo sąlygas ir sumažinti priteisiamas kompensacijas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ji taip pat nurodė, kad netaupų lėšų naudojimo atvejį Pravieniškėse nustatė pati Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba, pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, o turima medžiaga pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai įvertinti.

Anot ministerijos, ryšio blokavimo įrangos diegimo įkalinimo įstaigose darbai įsibėgėja – ji šiemet pradėjo veikti Kybartuose, planuojama, kad šiais metais bus sumontuota įranga, neleisianti mobiliaisiais telefonais naudotis ir kalintiems kitose įkalinimo vietose Alytuje bei Marijampolėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis