Atnaujinta: įmonių, dirbančių pramonės zonoje, dūmų šleife yra ir daugiau.
Į 15min redakciją kreipėsi prisistatyti nepanoręs centro darbuotojas, sunerimęs dėl savo ir kolegų sveikatos. Jo teigimu, vadovybė nesirūpina darbuotojų sveikata.
„Kodėl Alytaus BPC darbuotojai nėra aprūpinami saugos priemonėmis, nors pastatas yra dūmų šleifo zonoje? Į zoną nevyksta net visuomeninis transportas, nedirba įmonės, o mes turime dirbti po 12 val. Ar tiek mūsų sveikata rūpi valstybei?“, – klausė skaitytojas.
„Trečią parą visi dūmai eina į mūsų pastatą. Vakare visi jaučiame galvos skausmus ir gumos skonį burnoje. Kai kuriems vakare namie iš nosies bėgo kraujas“, – teigia jis.
Pasak darbuotojo, jiems buvo išdalinti įprasti respiratoriai, kurie „nieko nesaugo“. Taip pat neparūpinta geriamojo vandens.
Respiratorius suorganizavo vadovas
E.Baguckas teigia, kad situacija nėra tokia bloga, kokią piešia 15min skaitytojas. Pasak jo, dūmų viduje jaučiasi, tačiau nedaug. O ir išdalintus respiratorius naudoja ne visi.
„Aš pasirūpinau respiratoriais. Kai kurie naudoja, kai kurie ne. Kiekvienas naudoja, kaip jam jaučiasi. (…) Iš tikrųjų to visiškai pakanka“, – teigia jis.
„Iš esmės esame dūmų zonoje. Turime šokį tokį dūmų kvapą, labai nedidelį. Priklauso nuo vėjo – jeigu pučia, jaučiasi, jeigu ne, tai nesijaučia. Šiandien vėjas kaitaliojasi – tai į vieną, tai į kitą pusę“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, per pamainą, trunkančią 12 val., dirba nuo 9 iki 10 žmonių. Naktį dirba nuo 7 iki 8 žmonių.
Tiesa, E.Baguckas pripažino, kad BPC krizinėms situacijoms pasiruošęs nėra.
„Pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, tokio pobūdžio gaisru, kuris šalia mūsų įvyko. Ateičiai gal pati įstaiga turės užsipirkusi gal ir rimtesnių priemonių nei respiratoriai“, – 15min pridėjo Alytaus skyriaus vadovas.
Kadangi kol kas užterštumo normų neviršija, tai darbuotojai gali dirbti.
Geriausia būtų darbuotojus perkelti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, išgirdusi darbuotojų nuogąstavimus, sutinka, kad padėtis sudėtinga.
Anot specialistės, geriausia ką būtų galima padaryti tokioje situacijoje, tai perkelti darbuotojus į kitas patalpas.
„Vienintelis dalykas perorganizuoti darbo procesus, kad perimtų juos iš kitų pagalbos centrų. Tai būtų geriausias būdas“, – sako ji.
Jeigu tai neįmanoma, saugos kontrolės ekspertė sako, kad reikėtų tuomet trumpinti darbuotojams pamainas, jas dažniau keisti. Taip pat išdalinti specialius nuo cheminės taršos apsaugančius respiratorius.
Specialistės teigimu, įprastiniai respiratoriai tokioje situacijoje menkai ką bepadeda.
„Pati rengiau rekomendacijas gyventojams – nereikia jų sureikšminti šiuo atveju, kadangi jie sulaiko stambias dulkes. Jeigu norime suodžių ir stambių dalelių išvengti, galime susilankstyti nosinę, užsirišti šaliką, suveiks lygiai taip pat. (Respiratoriai, – red. past.) 10-20 proc. teapsaugo nuo taršos“, – teigė ji.
Galėtų perimti Klaipėda ir Vilnius?
Tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ragino pramonės zonoje esančias įmones, kur yra kilęs gaisras, nutraukti savo darbus.
Alytaus BPC vadovo E.Bagucko teigimu, tokios galimybės jie neturi.
„Savivaldybė mums niekuo negali padėti, nes iš esmės neturi kuo mūsų pakeisti. Mes esam tie, kurie valdo priešgaisrines pajėgas, dirbančias tame gaisre. Ir mes, matot, esam toks centras, kuris koncentruoja pusės Lietuvos priešgaisrinių pajėgų valdymą, tai realiai nė vienas kitas skyrius – nei Vilniaus, nei Klaipėdos – apsiimti to krūvio negali“, – sako jis.
Pasak BPC atstovės spaudai Vilmos Juozevičiūtės, Visuomenės sveikatos biuro daryti tyrimai Alytaus skyriuje parodė, kad oro tarša rizikos sveikatai nekelia. Dėl to esą darbuotojai į darbą eiti gali.
„Kadangi kol kas užterštumo normų neviršija, tai darbuotojai gali dirbti“, – teigė ji.
Kita vertus, pažymi V.Juozevičiūtė, jeigu paaiškėtų, kad situacija pasikeistų, pavyzdžiui, padidėtų oro tarša, yra numatyti alternatyvūs būdai, kaip perimti Alytaus darbuotojų krūvį.
„Yra numatyti tokie veiklos tęstinumo planai, kad gali dubliuoti Alytaus darbuotojų darbą Klaipėdos ir Vilniaus skyriai, gali perimti pajėgų valdymą. Tokį sprendimą priimtų Bendrojo pagalbos centro viršininkas, jeigu pasikeistų darbo sąlygos“, – sakė BPC atstovė spaudai.
BPC centras – teršalų epicentre
Susisiekus su Alytaus Visuomenės sveikatos biuro vadove Ingrida Rutkauskienė ir paklausus, ar išties buvo atlikti tyrimai BPC skyriuje Alytuje, paaiškėjo, kad tai nėra tiesa.
„Biuro ne ta paskirtis daryti oro tyrimus. Nei priemonių, nei sąlygų, nieko neturime“, – teigė ji.
I.Rutkauskienė taip pat pažymėjo, kad oro taršos tyrimus daro Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Ji gaisro dienomis į Alytaus BPC skyrių nuvykusi nebuvo.
AAA atstovė Lina Gaidžiūnaitė teigia, kad specialaus Alytaus BPC skyriaus oro tyrimo taip pat nebuvo daroma. Oro analizė buvo vykdoma visame mieste, atviroje teritorijoje.
„Aplinkos apsaugos agentūra tokio tyrimo Alytaus bendrojo pagalbos centro patalpose neatliko. Oras matuojamas lauke naudojantis mobilia laboratorija“, – sakė ji.
Tiesa, iš dalies BPC atstovė spaudai V.Juozevičiūtė buvo teisi. AAA atliko oro taršos tyrimus visai šalia BPC.
Kol kas Alytuje jų buvo 2 – trečiadienį ir ketvirtadienį. Abiejų dienų rezultatai rodo, kad pavojaus žmonių sveikatai oro tarša nekelia. Anot L.Gaidžiūnaitės, vertinant rezultatus skaičiuojama paros norma.
Ketvirtadienį oro tarša buvo matuojama laboratorijai esant adresu Kauno g. 69. O trečiadienį, atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį, adresu Naujoji g. 146. Tokiu pačiu adresu yra įsikūrusi ir Alytaus BPC.
Remiantis trečiadienį AAA išplatintu pranešimu, pirmosiomis tyrimo rezultatų valandomis kietųjų dalelių koncentracija buvo išties didelė.
„Vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija 15-24 val. laikotarpiu buvo atitinkamai 67,4 µg/m³ ir viršijo vidutinę paros normą, kuri siekia 50 µg/m³. Vidutinė KD2,5 koncentracija (ypač pavojingų dalelių – red.) tuo pačiu laikotarpiu siekė 38,3 µg/m³ (vidutinei metinei KD2,5 koncentracija nustatyta ribinė vertė yra 25 µg/m³). Aplinkos apsaugos agentūros nuomone, padidėjusi šių teršalų koncentracija ore buvo nuo gaisro pradžios iki 23 val. vakaro“, – teigiama pranešime.
Kitaip tariant, nuo gaisro pradžios apie 3 iki 23 valandos, BPC centro darbuotojų link skriejo pavojingos teršalų dozės. Didžiausia užfiksuota dalelių koncentracija buvo nuo 15 iki 17 val. Kokia tarša buvo iki tol, nežinoma.
Netoli BPC kvapas dar jaučiamas
Alytaus rajone esančioje Miklusėnų gyvenvietėje, netoli degančios padangų perdirbimo gamyklos, penktadienį užfiksuotas pavojingai pakilęs oro užterštumas, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Apie tai rašo BNS.
Remiantis pirmaisiais duomenimis, Miklusėnuose aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos, taip pat padidėjusios ir lakiųjų organinių junginių koncentracijos.
Būtent į šią gyvenvietę driekėsi nuo gaisro kilęs dūmų šleifas. Čia gyvena daugiau nei tūkstantis žmonių.
Apie pavojingą smogą Miklusėnuose penktadienį BNS kalbėjo ir Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas bei miesto meras Nerijus Cesiulis.
N.Cesiulis įtaria, kad ten rezultatai bus prastesni nei Alytaus mieste. Esą nuvykus į vietą, kvapas iki šiol yra troškus.
„Pirminiais duomenimis, ką matome, kadangi dūmų tai būna, tai nebūna, oro tarša, mano nuomone, yra. Nes kvapas yra aitrus, troškus ir tikrai ne pats geriausias“, – sakė jis 15min.
Kalbėdamas apie žalą aplinkai, N.Cesiulis Alytaus radijui „FM99“ teigė, kad didžiausias pavojus yra apie 200 metrų nuo degančio pastato esantiems objektams.
Dirbančių įmonių yra ir daugiau
Į 15min redakciją kreipėsi dar vienos įmonės, esančios Alytaus pramonės zonoje, darbuotojas. Jo teigimu, nepaisant aplinkybių – smogo, kvapo – tenka dirbti tiek lauke, tiek viduje dieną ir naktį.
Pasak 15min pašnekovo, bendrovei esą svarbiau yra įvykdyti planus.
„Įmonėje kvapas jaučiasi ne visada, tad padalinio direktorius sako, kad viskas gerai, gamybos stabdyt negalima, nes nespės įvykdyt planų. Bendrovė dirbo visą laiką, dirbs ir savaitgalį, dirbama po 12 valandų dieną ir naktį. Priklausomai nuo vėjo krypties, būna, kad kelias valandas lauke būna net tamsu nuo smogo, baisu kvapas.
Darbovietėje yra įprasti respiratoriai, kuriuos galima dėvėt, bet jų nauda abejotina. Padirbus bent valandą patalpoje, pradeda graužti gerklę, skauda galvą, peršti nosį“, – sako darbuotojas.
Su įmone penktadienio vakarą susisiekti nepavyko.
Rasta sveikatai pavojingų medžiagų
Penktadienį Visuomenės sveikatos centro specialistai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre, nutolusiame per mažiau nei kilometrą nuo degančios įmonės, rasta pavojingų medžiagų.
Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad reabilitacijos centro patalpose yra gaisro metu susidarančių gyvenamajai aplinkai nebūdingų medžiagų: organinių lakiųjų junginių – stireno, benzeno, etanolo, 2-etoksietanolio bei neorganinių junginių – sieros dioksido, kietųjų dalelių (kaip suodžių), rašoma pranešime.
Teigiama, kad taip pat nustatytos sieros dioksido bei stireno koncentracijos viršijo leistinas paros vidutines koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore 2,5 karto, o suodžių – net 5 kartus.
