„Ketinama iki 2015 metų pabaigos visus stumbrus iš laisvės perkelti į aptvarus. Numatytos dvi vietos aptvarams – Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Iki 2015 metų pabaigos neturėtų likti stumbrų laisvėje“, – trečiadienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pranešė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, šią problemą būtina spręsti kuo greičiau, nes vis didesnė stumbrų padaroma žala.
„Yra per 70 stumbrų, kurie neuždaryti į voljerus, o laksto po laukus. Mūsų biudžetui stumbrų padaryta žala kainuos apie 0,5 mln. litų, tai dar daugiau nei pernai, ir turime tą problemą išspręsti“, – teigė komiteto vadovas.
Jo tvirtinimu, didžiausia žala padaroma ūkininkams.
„Žala yra įvairi – jeigu stumbrų kaimenė prabėgo per pasėlius, per runkelius, toje vietoje nei kulti, nei kasti nebereikia“, – sakė A.Salamakinas.
Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento direktoriaus Laimučio Budrio duomenimis, Kėdainių ir Panevėžio rajone laisvėje gyvena maždaug 73 stumbrai, iš viso dvi kaimenės. Kad vienas stumbras galėtų gyventi laisvėje nedarydamas ryškios žalos, reikia ne mažiau 1 tūkst ha miško.
„Lietuvoje tokių miškų nėra“, – pabrėžė A.Salamakino.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, šiuo metu rengiami dokumentai prašyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos dėl stumbrų perkėlimo į aptvarus ir dėl tų aptvarų įrengimo. Pirminiais skaičiavimais, tai gali kainuoti per 1 mln. litų.
„Ne taip paprasta stumbrus perkelti. Stumbrą užmigdyti ir perkelti galima ne vyresnį kaip dvejų metų. Jeigu vyresnį užmigdo, jis neatlaiko. Be to, reikia sunkiosios technikos jį pakelti, pervežti“, – aiškino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Prieš užmigdant jauniklius, bandą būtina išsklaidyti.
„Jeigu neišsklaidžius bandos užmigdomi jaunikliai, vyresni stumbrai, kai užmigdytus jauniklius bandoma paimti, ragais kelia tą jauną stumbrą, kad jis bėgtų. Tokiu būdu jie patys jį nužudo“, – aiškino A.Salamakinas.
Taip pat planuojama, kad kelis senus, ligotus stumbrus bus leista sumedžioti. Tam žadama rengti komercinę medžioklę. Manoma, kad atsiras medžiotojų, kurie brangiai sumokės už galimybę sumedžioti stumbrą.
Dalį šiuo metu laisvėje esančių šių į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų planuojama atiduoti privatiems asmenims, norinties juos laikyti. Su jais turėtų būti pasirašomos sutartys, kad gyvūnus bus tinkamai laikomi ir prižiūrimi.
Dalį palaikytų aptvaruose stumbrų galvojama paleisti į miškus, kurie susisiekia su Belovežo giria. Čia laisvėje gyvena apie 800 stumbrų.
„Tie stumbrai bus išleidžiami į laisvę ir turės ryšį su Belovežo giria. Nemanau, kad ten sukels didesnių problemų, nebent kokį grybautoją išgąsdins“, – sakė L.Budrys.
Stumbrai į Lietuvą atvežti 1969 metais. Kokiu būdu dalis gyvūnų pateko į laisvę, pasak A.Salamakino, tiksliai nežinoma.
„Aš bandžiau klausti, kaip jie atsidūrė laisvėje. Vieni sako, kad tuos stumbrus tyčia paleido, nes jie buvo visą laiką užtverti voljere, kiti sako – kad jie patys pralaužė sutręšusį voljerą“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Stumbrai – jaučių pošeimio dykaraginis žinduoliai, artimi Amerikos bizonams. Tai stambiausi dabartiniai Europos laukiniai žvėrys. Lietuvoje gyvenantis stumbro patinas vidutiniškai sveria 500 kilogramus. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas.
