„Visi projektai, kuriuos mes dabar įgyvendinsim, natūraliai, iš karinio mobilumo pusės, iš sąjungininkų priėmimo pusės, turės prioritetą, net ir pasakyčiau, visų kitų projektų atžvilgiu“, – teigė M.Skuodis.
Anot jo, kalbama apie kelius, geležinkelius, oro ir jūrų uostus, „kad sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis“.
Pagrindiniai bendri projektai artimiausioje ateityje yra tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų bei viadukų rekonstravimas.
Taip pat planuojama įrengti signalizacijos ir eismo reguliavimo sistemas pabaigtame „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos bei Lenkijos sienos, praplėsti Palemono intermodalinį terminalą, išplėsti Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo peroną ir pritaikyti jį kariniams orlaiviams.
„Svarbiausia, kad yra aiškūs prioritetai – kad visos institucijos judėtų viena kryptimi ir datos visų planų ir visų projektų įgyvendinimo aiškiai sutaptų“, – pabrėžė susisiekimo ministras.
Sąjungininkams turime užtikrinti normalias mobilumo sąlygas, kad jie neįstrigtų kaip kokia nors rusiška kolona prie Kyjivo
-
Nauja JAV karių rotacija pademonstravo gerėjančias karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje
-
KAM: Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą
-
NATO padalinio vadas: apie „Rail Baltica“, Klaipėdos uostą bei Švedijos ir Suomijos narystę
-
Krašto apsaugos ir susisiekimo ministrai aptars karinio mobilumo projektus
A.Anušausko teigimu, Krašto apsaugos ministerija kaip svarbiausius trumpojo laikotarpio prioritetus įvardijo išimtinai karinės paskirties infrastruktūrą link aviacijos kuro bazės Pajuostyje, prie Panevėžio, ir kelius, reikalingus Rūdninkų poligonui, kurie būtų dvigubos paskirties.
„Ten 26 kilometrai kelių, kuriuos reikia rekonstruoti, atnaujinti ir šiek tiek pritaikyti sunkiasvorei techniniai, nes neatlikus šių darbų, kelio danga naudotųsi ir taptų netinkama ilgainiui“, – kalbėjo jis apie Rūdninkų poligonui reikalingus kelius.
„Ir gyventojai tuo pačiu turės geresnius kelius“, – pažymėjo A.Anušauskas.
M.Skuodžio teigimu, Rūdninkų poligono infrastruktūrai reikalinga suma siekia apie 30 mln. eurų, neskaičiuojant geležinkelio atšakos, kurios klausimas dar yra derinamas.
„Tai yra ir visiems Lietuvos gyventojams skirti keliai, kuriuos bet kuriuo atveju reikia atnaujinti, sutvarkyti, dėliojant atitinkamus prioritetus“, – pabrėžė ir jis.
Dalį projektų – jau pradėtą „Via Baltica“ plėtrą, Jonavos aplinkkelį ir Kleboniškio tilto kelyje Vilnius-Kaunas rekonstrukciją – planuojama pabaigti iki 2024 metų.
Pasak M.Skuodžio, dvigubos paskirties projektai, tokie kaip tiltų ir viadukų remontas automagistralėje Vilnius-Klaipėda, šiaip ar taip turėjo būti įgyvendinami.
„Pritaikant objektus ir kariniam naudojimui, dvejopai paskirčiai, mes šioje vietoje atlaisviname savo lėšas ir galime įgyvendinti kitus projektus, kurie lygiai taip pat reikalingi“, – teigė ministras.
Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti 2021–2027 metais iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.
Lietuva iš šios sumos tikisi sulaukti apie 250 mln. eurų. Šiemet Lietuva jau yra gavusi 73 mln. eurų karinio mobilumo projektams.
A.Anušausko teigimu, Lietuva privalo sudaryti tinkamas sąlygas sąjungininkų mobilumui šalyje ir užtikrinti, kad nebūtų prielaidų mobilumo trukdžiams.
„Jeigu mes kalbame apie didinimą sąjungininkų pajėgų Lietuvoje, mes turime suprasti, kad negalime sukišti jų į vieną vietą ir laikyti kaip dėžutėje uždarytų Rukloje. Mes jiems turime užtikrinti normalias mobilumo sąlygas, kad jie neįstrigtų (...) kaip kokia nors rusiška kolona prie Kyjivo, 60 km ilgio“, – teigė jis.
