Baltijos kelias – vienas didingiausių modernios Lietuvos istorijos epizodų, kuomet drauge su latviais ir estais, susijungę į šimtus kilometrų besitęsusią žmonių grandinę, parodėme pasauliui, kad esame vieningi, kad esame pasiruošę taikiai kovoti dėl nepriklausomybės. Šiemet 15min kartu su visomis Baltijos šalimis švenčia Baltijos kelio 30-metį ir pristatė unikalų šventės jubiliejaus minėjimui skirtą projektą.
DALYVAUTI VIRTUALIAME BALTIJOS KELYJE AR DALINTIS SAVO ISTORIJA GALITE ČIA
Šis 15min projektas sulaukė išskirtinio skaitytojų susidomėjimo – redakcija gavo virš 60 unikalių istorijų, o virtualiame Baltijos kelyje dalyvauja jau daugiau nei 4300 žmonių.
Baltijos kelio projekte dalyviai dalijosi savo prisiminimais bei unikaliais nuotraukų kadrais iš asmeninių archyvų.
„Mūsų įspūdžiai 1989 metų Baltijos Kelyje – neapsakomi žodžiais. Įsivaizduokit – kas tai yra, kada trečdalis šalies pajuda į kelionę! <...> Kauniečiai viršijo visus lūkesčius – vietoje numatytų 20 tūkst. akcijos dalyvių – iš Kauno ir rajono, dalyvavo jų virš 300 tūkst. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną – 19 val. 1,5 milijono geros valios Pabaltijo žmonių susikabino rankomis ir širdimis. Nuo VILNIAUS IKI TALINO. Taip mes pasakėm visam pasauliui – nuo šiol Baltijos sesės gyvens LAISVOS ir NEPRIKLAUSOMOS“, – rašė 15min skaitytojas Zenonas Langaitis.
„Jausmas toks gilus, lyg po didelės baisios audros su liūtimi staiga nušvito saulė ir viskas aprimo. Ramybė širdyje ir didelis džiaugsmas“, – taip apie kelionę iš Tauragės iki Baltijos kelio už Panevėžio kalbėjo mano mama Levutė Adomaitytė, Sibiro tremtinė nuo 13 metų. Žiguliukuose važiavome 4 tremtiniai – Adomaičių šeimos nariai, kurie iš Akmenės rajono Barsiukų kaimo 1948-05-22 d. dar paaugliai su tėvais, darbščiais Lietuvos ūkininkais, ištremti į Irkutsko sritį. Lygiai po 10 tremties – bado ir skausmo – metų visi gyvi grįžo į Lietuvą, bet neduotas leidimas gyventi gimtuose Akmenės kraštuose, teko glausti Tauragėje.
Kartu buvo tėvelis Vladas, kuris – 8 metų vaikas – nuo 1946 m. vasario 18 d. iki 1958 m. sausio 15 d. su mama ir močiute buvo ištremtas į Uralą – Sverdlovsko srities Severouralsko miestą, ten kasė anglį šachtose. Už ką? Mamos brolis Kazys išėjo į partizanus. O man jau 27 metai, aš dviejų vaikų mama – ir tą jausmą, kurį patyriau susikabinusi rankomis su 2 milijonais bendraminčių iki pat dabar turiu širdyje ir perduodu savo vaikams“, – mintimis dalijosi Loreta Baliukonienė.
„<...> Iš Jūžintų išvykome rugpjūčio 23 d. apie 15 val. su tam tikru laiko rezervu. Visiškai neįsivaizdavom, kiek žmonių gali dalyvauti akcijoje, bet tikėjomės, kad jų bus nemažai. Radijo aparato neturėjome, buvome visiškame informaciniame vakuume. Vykome per Anykščius Ukmergės link. Mašinų kelyje iki sankryžos Vilnius–Panevėžys ir Ukmergė–Anykščiai (Ukmergės sankryža) buvo visai nedaug. Kilo netgi minčių, kad žmonių nesusirinks. Vaizdas diametraliai pasikeitė privažiavus sankryžą. Kaip vėliau sužinojome, mums tiesiog pasisekė privažiuoti akcijos kelią. Kaip vėliau pasakojo bendradarbiai ir draugai, kurie vyko iš Kauno, mašinų srautas buvo didelis, automobilių kolona vos judėjo arba visai stovėjo. Mūsų „zapukas“ tokio išbandymo būtų neišlaikęs, nes oru aušinamas variklis dėl lėto važiavimo tikrai būtų perkaitęs ir liktume įkalinti kur nors pakelyje <...>“, – prisimena Jonas Krivickas.
Tai tik keli iš gausybės prisiminimų, kuriais dalijosi 15min skaitytojai. Visas istorijas skaitykite specialiame Baltijos kelio puslapyje. Savo prisiminimais iš Baltijos kelio galite pasidalinti ir jūs!
Tuos, kurie prieš 30 metų dalyvavo Baltijos kelyje, kviečiame pasidalinti savo prisiminimais ir akimirkomis. Autentiškos istorijos padės jaunajai kartai neužmiršti svarbiausių mūsų istorijos įvykių.
Jaunoji karta 1989 metais vykusiame Baltijos kelyje dalyvauti negalėjo, tačiau 30-osios sukakties proga 15min pristato specialų Baltijos kelio žemėlapį, kuriame būsite pažymėtas ir taip išreikšite savo patriotiškumą. Pasikeitus laikams mums jau nereikia kovoti už laisvę, tačiau šiais laikais, nors ir virtualiai, vis dar aktualu išreikšti savo solidarumą, garsiai sakant, kad mums tai svarbu ir mums tai rūpi.
