Eitynių dalyviai ketvirtadienį vakare rinkosi prie Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki Lukiškių aikštės.
Dauguma eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio, Ukrainos, tautinę Baltarusijos, Estijos ir kitas vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Žmonės dainavo tautines dainas, skandavo „Lietuva, Lietuva“.
Prie akcijos su partine simbolika pažymėtu automobiliu buvo atvykęs ir Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Seimo narys Petras Gražulis. Jo automobilis sustojo prie J.Basanavičiaus paminklo, iš jo garsiai skambėjo daina apie tai, kad reikia imti likimą į savo rankas. Pamatę P.Gražulį į eitynes susirinkę žmonės ėmė skanduoti: „Klounai – lauk!“.
Parlamentaras, palikęs automobilį nuošaliau, prie paminklo grįžo pėsčias, pasifilmavo mobiliuoju telefonu, bet eitynėse nedalyvavo.
Eitynes su deglais surengė jaunimo organizacija „Pro patria“. Nuo 2018 metų jos vyksta Vilniuje, anksčiau būdavo rengiamos Kaune.
Pasak jaunimo sambūrio „Pro patria“ vadovo Vytauto Sinicos, šiuo renginiu norima pabrėžti tautinės valstybės svarbą.
„Norisi daugiau aiškumo ir akcento, kad ne abstrakčią laisvę, o konkrečiai lietuvių tautos nepriklausomybę švenčiame šitą dieną“, – BNS sakė V.Sinica.
„Tada (1918 metų vasario 16 dieną – BNS) buvo apsispręsta, kad lietuvių tauta valdo pati save, kad nori turėti savo valstybę ir turės tą valstybę ir gyvens čia per amžius. Tą idėją be jokio išplovimo ir bandome mes paminėti būtent šita forma, kuri, mūsų manymu, yra estetiška, graži ir padrąsinanti žmones“, – teigė jis.
Pasak V.Sinicos, oficialiuose renginiuose kartais tokio akcento pritrūksta.
„Negaliu pasakyti konkrečiai apie šių metų renginius, nelabai sekiau, bet būna tokių metų, kai atrodo, kad Europos Sąjungą švenčiame labiau negu Lietuvą. Nereikia supriešinti šitų dalykų, bet pabrėžti Lietuvą, kad tai yra lietuvių tautos valstybė, tikrai niekada nebus per daug, o per mažai būna“, – tvirtino jis.
„Pro patria“ vadovas sakė, kad žygiuojama iki Lukiškių aikštės, norint atkreipti dėmesį, jog joje iki šiol nėra įamžintas kovotojų už laisvę atminimas.
„1999 metais Seimas priėmė sprendimą, kad tai yra žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimui skirta aikštė. Ši aikštė kartu yra Lietuvos istorijos politikos nesėkmė, jau 20 metų kaip Seimo nutarimas niekaip nėra realizuojamas: ginčijamasi, daroma-nedaroma ir ji netampa skirta įamžinti žuvusiuosius už laisvę. Einame ten norėdami pabrėžti, kad darbai nepadaryti, ir tas įsipareigojimas, apie kurį nuolat primena dar gyvi rezistentai, partizanai, kiti žmonės, dar nėra padarytas“, – BNS sakė V.Sinica.
Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 105-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
