Negali vykdyti apklausų
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė D.Pocienė, dalyvaudama nuotoliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios ekologinės avarijos metų pradžioje jau beveik baigtas. Esą planuota, kad jis bus baigtas iki metų pabaigos, tačiau situacija dėl pandemijos gerokai pristabdė procesus.
Prokurorai šiuo metu negali atlikti kontaktinių procesų, kaip sakė vyriausioji prokurorė, tai susiję su apklausomis, todėl ir patys prokurorų veiksmai tam tikra prasme įšaldyti. Prokuratūra laukia, kada bus atlaisvinti karantino ribojimai ir tada bus galima procesus pabaigti.
Sumų mes dabar tikrai neįvardinsime, bet kalbama ne apie vieną ir ne apie penkis milijonus, tai žymiai didesnės sumos.
„Sumų mes dabar tikrai neįvardinsime, bet kalbama ne apie vieną ir ne apie penkis milijonus, tai žymiai didesnės sumos. Jų įvardinti šiuo metu negalime. Preliminarius žalų dydžius mes jau turime, galiu tik tiek pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas yra jau visiškai į pabaigą, tačiau reikia pripažinti, kad padėtis šalyje stabdo kai kuriuos procesus ir mums. Kontaktinių procesinių veiksmų mes šiuo metu atlikti negalime, tai susiję su apklausomis. Esame šiek tiek procesiškai įšaldyti“, – teigė D.Pocienė.
Kada byla pasieks teismą, prokurorė tiksliai pasakyti negalėjo: „Šitame ikiteisminiame tyrime apimtys labai didelės, tai yra ir asmenų atžvilgiu, ir galutinių procesinių sprendimų, nes dokumentų pačioje byloje labai daug – jau surinkta daugiau nei 50 tomų medžiagos. Įsivaizduokite, kiek vyks susipažinimas su tokiu kiekiu ir t.t. Bet esame finišo tiesiojoje, tai kai tik valstybė atlaisvins karantino sąlygas, kai mes tik galėsime saugiai, be priekaištų kviesti žmones į galutinius procesinius veiksmus, labai tikimės, kad tai bus iš karto po Naujųjų metų, tai mes tai ir darysime. Mes pasiruošę, mums belieka karantino sąlygų supaprastinimo laukti.“
Paklausta apie procesinės prievartos priemones, kurios pritaikytos „Grigeo Klaipėda“, D.Pocienė sakė, kad tai yra veiklos ribojimas, bet ne gamybai, o nuotekų valymui.
„Visi skundai, kurie buvo gauti tuo klausimu, procesiškai yra išspręsti iki neskundžiamo teismo sprendimo – t. y. teismai pripažino, kad jie yra pagrįstai ir teisėtai pritaikyti. Antra procesinė prievartos priemonė yra fizinių įrenginių Dumpiuose, t. y. pačių statinių ir valymo įrenginių nuosavybės teisės apribojimas, paliekant labai nedidelę dalį naudojimui – tai liečia natūralius gamtinius vandenis, ne gamybos atliekas, nes tai susiję su tokiu poreikiu.“
Taip pat D.Pocienė sakė, kad yra keliolikos asmenų grupė, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės yra sprendžiama.
Atliko auditą ir gavo rekomendacijų
Robertas Krutikovas, „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pasakojo, kad „Grigeo“ grupė metų pradžioje inicijavo tarptautinį ekspertų auditą įmonėje „Grigeo Klaipėda“ – buvo atliktas aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, veiklos procesų išsamus auditas.
„Tai vyko nuo kovo iki liepos mėnesio, šiek tiek mums trukdė pandemija, trukdė atlikti pačioje gamykloje tam tikrus audito veiksmus. Tačiau liepos mėnesį buvo užbaigta ir gavome apie 48 rekomendacijas tobulinimams organizacijoje, iš kurių šiuo metu apie 20 įgyvendinta ir turime tikslą visas įgyvendinti kiek galima greičiau“, – tikino R.Krutikovas.
Jo teigimu, auditas atliktas skirtingais pjūviais, todėl gauta rekomendacijų, kaip patobulinti veiklą, kad tiek aukščiausi vadovai gautų išsamią informaciją, kas vyksta organizacijoje, tiek kad padėtų nauji gamyklos įrankiai išvengti klaidų, kurios buvo praeityje.
„Tos pamokos, kurios buvo, buvo didelės ir skaudžius, bendrovė tikrai jas išmoko ir deda didžiules pastangas, kad tai nepasikartotų ateityje. Peržiūrėjome organizacijos valdymo struktūrą, atsirado visiškai nauja vadovo pozicija – tvarumo vadovas“, – sakė R.Krutikovas, žadėdamas, kad šioje srityje bus žengiama į priekį ir įmonė darys daugiau, nei jai priklauso.
R.Krutikovas taip pat teigė, kad dar vasarį buvo kreiptasi į valstybines institucijas bandant inicijuoti nepriklausomą ekspertų tyrimą, kurie įvertintų padarytą poveikį aplinkai, žalą Kuršių marioms.
„Vyko tam tikras dialogas, bet negavę atsakymų patys inicijavome ekspertų paiešką, vyko ilga ir sudėtinga paieška. Sutarėme su „TIG Environmental“, kurie ir atliko tą ekspertizę, šiuo metu ekspertų išvados yra pateiktos tiek Aplinkos apsaugos departamentui, tiek Aplinkos apsaugos agentūrai, tiek prokuratūrai. Kadangi nesame aplinkosaugos specialistai, komentuoti tų ekspertų išvadų mes negalime, todėl persiuntėme ekspertų išvadas aplinkosaugos specialistams“, – sakė valdybos pirmininkas.
Šio posėdžio išvakarėse „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą apie šias išvadas, kuriame teigiama, kad, remiantis išvadomis, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.
Žada, kad kvapų nebus
Bendrovės direktorius Tomas Eikinas teigė, kad įmonės vykdomas atsinaujinimo planas pristatytas viešai. Jis minėjo, kad jau nuo sausio imtasi peržiūrėti kvapų klausimą nuo tos teritorijos, kur veikia įmonė (Nemuno g. 2, Klaipėda), buvo parengta detali kvapo priežasčių nustatymo programa, kuri keliais etapais įgyvendinta.
„Įdiegtos tam tikros priemonės, kurios ateityje leis tiek kontroliuoti, tiek analizuoti kvapo susidarymo priežastis, problematiką, ją kontroliuoti. Kaip esame įsipareigoję, neseniai įdiegėme kvapų matavimo monitoringo sistemą su metrologine stotele, duomenis matome kiekvieną dieną, galime pagal tai spręsti, kokią turime kvapo koncentraciją.
Kol kas tai tik bendrovei prieinami duomenys, kadangi sistema tik neseniai paleista, tai stebime, ilgalaikių išvadų dar daryti negalime, bet duomenys suteikia tokią galimybę, to iki šiol neturėjome. Mūsų ilgalaikis įsipareigojimas tiek klaipėdiečiams, tiek miesto bendruomenei yra toks, kad kvapų klausimas „Grigeo Klaipėda“ Nemuno gatvėje turi būti išspręstas“, – sakė T.Eikinas.
Dumblo, kuris kompostuotas Dumpiuose, ateityje neturėtų likti – sutarta jį perduoti deginti. Tuomet esą ir ten neliks problemos dėl kvapų. Dabar sukauptą kompostą bendrovė tikina tvarkanti.
„Norėdami mažinti kvapus, nuotekų taršą, periodiškai dezinfekuojame baseinus, kadangi pagrindinė kvapo priežastis yra bakterijos. Mūsų veiklos procese naudojame daug vandens, popieriaus, makulatūros, pakankama temperatūra, tai yra palankios sąlygos daugintis bakterijoms, tai keldavo kvapus“, – sakė direktorius.
Tai jis priminė ir išgirdęs Seimo narės, žinomos Klaipėdos visuomenininkės Ligitos Girskienės pastabą, kad rezultatų dėl taršos, kvapų susidarymo norėtųsi ne kažkada ateityje, bet jau dabar, pirmajame etape.
Direktorius taip pat priminė, kad bendrovė įsipareigojo įkurti aplinkosauginį fondą, dabar jau pasirašė sutartį su Klaipėdos universitetu, kuriam skirs 0,5 mln. eurų, kad būtų žiūrima ne tik į tai, kas buvo, bet ir į ateitį – dulkės, kvapai, mikroplastiko tarša ir t.t.
Tikrina katilinę
Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė patvirtino, kad skundų iš bendruomenės dėl bendrovės veiklų gaunama ir stengiamasi į kiekvieną reaguoti. Paklausta, ar buvo per pastarąjį pusmetį surašyti „Grigeo Klaipėda“ kokie nors privalomieji nurodymai, taikytos kokios nors poveikio priemonės – administracinės priemonės, direktorė tai patvirtino.
„Buvo taikytos administracinės priemonės, privalomųjų nurodymų kol kas nebuvo duota, nes nėra ką, nes „Klaipėdos vandenys“ išsiveža nuotekas. Galbūt paskutinis mūsų žingsnis yra dėl katilinės naudojimo, kur neseniai įvyko galimi taršos atvejai, kai gavome ne vieną bendruomenės skundą.
Tai raštu kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad jie padarytų nenutraukiamus vieno mėnesio tyrimus, kad žinotume, kas patenka į orą, kad matytume ant popieriaus surašytas visas chemines medžiagas, tai padėtų atsakyti į labai daug klausimų, kuriuos kelia bendruomenė“, – sakė O.Vėbrienė.
Ekologinė avarija, kai nustatyta, kad į Kuršių marias „Grigeo Klaipėda“ leidžia nevalytas nuotekas, užfiksuota metų pradžioje. Plačiau skaitykite čia: Naktį pareigūnai rado, kas teršia Kuršių marias: „Grigeo Klaipėda“ gresia milijoninės baudos.